Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Kamštinių ąžuolų girios
Angliškai jis vadinamas cork, vokiškai korken, ispaniškai - corcho. Mano senelė dzūkė jį švelniai vadindavo korkučiu. Daugelyje Europos kalbų taip vadinama ir kamštinio ąžuolo žievė ir iš jos gaminamas kamštis vyno ar šampano buteliui užkimšti.
Grybautojai ir grybologai
Galvojate, kad geriausiai apie grybus išmano „nuogos dzūkų mergos“, o grybų mokslų fakultetas turėtų būti įsteigtas kur nors Marcinkonyse ar netoli Merkinės? Nustebsite, tačiau „Grybų institutas“ jau yra įkurtas ir gana netikėtoje vietoje – beveik pačiame Andalūzijos centre.
Sevilija. Milžinas molinėmis kojomis
Sevilijos mieste keramikos margumynas tiesiog šėlsta. Ispanijos aikštė, ko gero yra geriausias to įrodymas – ten išvysite įvairiausių formų, spalvų glazūruotas keramikos plyteles, glazūra tapytus paveikslus, pano, herbus ir erdvines dekoracijas. Spalvotos keramikos rasite ne tik didikų rūmuose, bet ir eilinio daugiabučio laiptinėje. Argi gali būti kitaip, jeigu Sevilijos globėjos Justina ir Rufina jau III amžiuje gamino ir pardavinėjo indus, o miestas stovi ant milžiniškų molio klodų. Todėl čia lengva gaminti keramiką ir sunku statyti dangoraižius.
Istorija apie Ispanijos paštą
Šiuo metu Ispanijoje skaičiuojama apie 13456 lauko pašto dėžučių. Prieš kelis dešimtmečius jų buvo dvigubai daugiau. Anksčiau per jas keliavo laiškai, pilni mažų gyvenimo fragmentų, istorijų, prisipažinimų, pažadų, užrašytų ranka. Dabar jomis keliauja reklamos, sąskaitos, kvietimai, baudos, šaukimai ir labai kartais vienas kitas asmeninis laiškas. Ispanijoje tik 2% korespondencijos sudaro asmeniniai laiškai, sveikinimo ar kelionių atvirukai.
Montefrio. Gero vaizdelio istorija
2021 metais „National Geographic“ savo Twiter paskyroje (kurią seka 27 mln) paskelbė Juan Carlos Fajardo darytą La Villa bažnyčios nuotrauką, primindamas kad šis vaizdas 2015 metais buvo įtrauktas į „10 geriausių pasaulio vaizdelių sąrašą“.
Rugpjūčio feria karališkai
Feria yra triukšminga ir spalvinga miesto šventė - mugė, kurios metu švenčiama su „užmoju“. Nerasite dviejų vienodų ferijų - jas jungia gal tik tradicija moterims puoštis flamenco kostiumu, važinėtis karietomis, dainuoti ir šokti sevillanas ir negailėti ledukų ruošiant tradicinį feria gėrimą. Visa kita yra ilgos evoliucijos rezultatas - pavyzdžiui Sevilijos „Feria de abril“ yra puošni, tačiau tik „saviems“ skirta šventė, Chereso miesto pavasario feria skirta žirgams, chereso vynui ir flamenco, Malagos feria adaptavosi prie popturizmo poreikių, o mūsų miesto feria yra... Karališka.
Gustavas Eiffelis Huelvoje
Į Odielio upę įsiskverbusi metalinė konstrukcija, kažkuo panaši į nuvirtusį metalinį bokštą yra gerai matoma iš bet kurios Huelvos uosto krantinės vietos. Kadaise prie šio trijų aukštų molo švartuodavosi krovininiai laivai. Jie išgabendavo Huelvos kasyklose išgautą metalų rūdą ir mineralus į kitų šalių metalurgijos fabrikus.
Kordoba. Karališkasis Alcazar
Keliautojai, kurie skiria Kordobos miesto apžiūrai tik dieną, dažniausiai čia nesilanko. Geriausiu atveju praeina tik šios tvirtovės sienų metamu šešėliu skubėdami aplankyti kitas šio miesto įžymybes – Mečetę - Katedrą, senąjį Romos tiltą ar Juderia kvartalą. Kordobos „Alcázar de los Reyes Cristianos“ yra matomas iš toli, yra pačioje miesto širdyje, jo tikrai nereikia ieškoti žemėlapyje, klaidžiojant siauromis senamiesčio gatvėmis, tačiau jo lankymas paliekamas „kitam kartui“ dažniausiai dėl laiko stokos. O kas, jei šiai lankytinai vietai rastumėte pusantros valandos laiko net ir labai intensyviame dienos plane?
Skalbiamės viešai
Posakis apie viešą baltinių skalbimą Andalūzijoje yra natūraliai dviprasmiškas. Iš vienos pusės - tai specialiai skalbimui įrengta vieta, į kurią seniau kiekvieną popietę rinkdavosi moterys, nešinos skalbinių krepšiais, iš kitos - tai buvo puiki vieta pasidalinti naujausiomis žiniomis ir paskalomis.
Ką saugo grotos?
Ispaniškuose miesteliuose į gatvę išeinančių namų langai yra apsaugoti tvirtomis metalinėmis grotomis. Mūsų nuolat klausia atvykę lietuviai: „Kam jos skirtos?!“ Šios grotos ispaniškai vadinamos la reja, o atsirado jos dar antikos laikais ir į Ispaniją atkeliavo iš Romos. Pradžioje grotos buvo naudojamos tik specifinės paskirties pastatuose – pvz. apsaugoti šventyklos turtą ar jas uždėdavo ant miesto kalėjimo langų. Tačiau X amžiuje situacija pasikeitė.
Andalūziški pasisveikinimo bučiniai: duok žandą, mua!
Labiausiai trikdantis susitikimo momentas tarpkultūrinėje aplinkoje bent jau man – tinkamas pasisveikinimas. Pamojuoti ranka, ar ją ištiesti? Linktelti galvą, kiek ilgai ir kiek žemai? Tapšnoti per petį ranka ar paglostyti? O bučiuotis? Kiek kartų ir nuo kurio žando pradėti?
Karališkasis Sevilijos „chameleonas“
Alcázar yra tvirtovė, kurioje įsikūrusi šalies valdovo rezidencija, todėl ji yra didesnė ir puošnesnė nei alkazaba – miesto valdytojo citadelė. Alcazabų arba bent jų griuvėsių Andalūzijoje galite pamatyti vos ne kiekviename senesniame miestelyje, o štai Karališkieji Alkazarai yra tik du – Sevilijoje ir Kordoboje. Nors abu yra vadinami „karališkais“, tačiau iš jų tik Sevilijos rezidencijos dalis vis dar tiesiogiai priklauso Ispanijos Karališkai šeimai, kuri čia turi savo apartamentus. Į juos turistų neleidžia, tačiau visas kitas Alkazaro dalis galite apžiūrėti.
Balandžių ekonomika
Balandžiai yra monogamiški ir visa gyvenimą išlieka prisirišę prie lizdaviečių. Palankiomis sąlygomis šie paukščiai išgyvena iki 15 metų. Per metus vienas balandis gali pagaminti iki trijų kilogramų mėšlo, todėl nesunku paskaičiuoti kiek jo per savo gyvenimą prigamins šių paukščių pora, įsikūrusi jūsų namo pastogėje. O jeigu tų porų bus keli tūkstančiai? – jaučiu siaubą jūsų akyse, tačiau neskubėkite balandžių smerkti.
Jurgitos korida. Meilė, siaubas ir euforija
Šiai istorijai reikia pratarmės. Jurgita, atvykusi į mūsų Antequera miestą, pamatė plakatą, pranešantį apie „Feria de Agosto“ metu vyksiančią koridą. Perskaitė ir užsigeidė viską pamatyti savo akimis. Pirmą kartą savo gyvenime. Užklausė mūsų, ar verta rizikuoti ir nusipirkti bilietus, net jei viduje jaučia daug nerimo, baimės ir abejonių. Visgi bilietus ji nusipirko ir atvyko dar kart, pamatyti renginio. Prieš koridą spėjome susitikti, išgerti po taurę rebujito ir vyno, trumpai papasakoti koridos ritualus ir pagrindines taisykles, pasikalbėti, net pajuokauti. Taip išlydėjome koridos naujokę į renginį.
Antequera. Viskas kaip ant delno
Esame aplankę nemažai pasaulio miestų, tačiau nei viename iš jų negyvenome taip ilgai, kaip Antequeroje. Geri bičiuliai stebisi tokiu mūsų sėslumu nemažiau už mus pačius. “Kodėl Antequera?” - beveik kiekvieną kartą išgirstame šį klausimą prisistatydami naujiems draugams - ir andalūzams, ir užsieniečiams, ir lietuviams. Ir visiems jiems atsakome… skirtingai. Taigi – kodėl Antequera mūsų neišleidžia, kuo žavi ir ką duoda tokio, ko iki šiol neradome kitur?
Zuheros demonstruoja madas
Andalūzijoje ko gero nerasi būsto, kurio langai nebūtų dengiamos žaliuzėmis. Tačiau mažesniuose miesteliuose gajus ir kitas įprotis – įėjimo duris pridengti užuolaida. Kai kuriuose vietose durų užuolaidas naudoja tik vasarą, tačiau Alpucharos regione, kuris randasi pietinėje Sierra Nevados kalnų pusėje užuolaidos siuvamos iš storos medvilnės, todėl ant durų kabo net žiemą. Vieni mano, kad tos užuolaidos yra tiesiog toks vietos stiliukas, tačiau priežasčių yra daugiau.
Spalvotos problemos
Jei teko keliauti po Andalūzijos pajūrio miestus, turėjote susidurti su pulkais skaisčiai žalių ir įžūlių papūgų. Jos gyvena palmių viršūnėse, kelia daug triukšmo ir įveda savo tvarką ne tik pakrantės paplūdimiuose, bet ir miestų parkuose.
Baltasis mirusiųjų miestelis
Jei nutarsite iš Malagos pajudėti mašina Kordobos link, persikėlę per pirmąją Montes de Malaga kalnų grandinę išvysite du lankytinus objektus – po dešine į jus nuo kalvos stebeilysis Osborno bulius, po kaire ant kalno pamatysite keistą baltą miestelį, su kryželiais ant stogų. Tai Casabermeja San Sebastian mirusiųjų miestelis, arba tiesiog kapinės, vienintelės visoje Ispanijoje paskelbtos kultūrinės reikšmės nacionaliniu paminklui.
Istorinis Genovés sodas Kadise
Drakonmedžiai, klevai ir magnolijos; jukos datulės ir kiparisai; alijošiai, agavos ir granatmedžiai; kinrožių, figų, mimozų ir bugenvilijų krūmai; o kur dar skirtingų rūšių laurų, fikusų ir palmių medžiai... Ne, tai ne Edeno sodai, tai Genovés parkas, esantis Kadizo mieste.
Atalaya ir vikingų sūriai
Jei šiuo metu keliaujate po Andalūziją – sustokite ir pasilypėję ant aukštesnio kalno apsižvalgykite – kur nors horizonte turėtumėte pamatyti vienišą bokštą arba bent jau jo griuvėsius. Šiuo metu yra žinomi 125 geriausiai išlikę bokštai (vadinami atalaya), tačiau jų griuvėsių yra kelis kartus daugiau. Pirmieji atalya buvo pradėti statyti XI amžiuje aplink Seviliją, o per sekančius kelis šimtus metų išplito po visą Andalūziją. Kodėl?