Muziejuose galima pamatyti įvairius, dar praeitą šimtmetį naudotus alyvuogių malūnus ir aliejaus presus. Jie nelabai skiriasi nuo įrenginių, naudotų ir Romos laikais.

Alyvuogių aliejaus spaudimo technologijos per daugelį amžių kito labai nežymiai – tūkstančius metų alyvuogių uogos buvo trinamos akmeninėmis girnomis, spaudžiamos mechaniniais presais, filtruojamas drumzlių nusodinimo būdu ir saugojamas molinėse amforose. Todėl ilgą laiką ir aliejaus kokybė labiau priklausė nuo uogų kokybės, o ne nuo spaudimo būdo.

Nuskintose nuo medžio alyvuogėse akimirksniu prasideda oksidavimosi procesai, todėl aliejų reikia spausti labai greitai ir iš labai švarių uogų. Ir pats spaudimo procesas turi būti maksimaliai trumpas ir švarus. Tačiau sumalti alyvuoges akmeninėmis girnomis užtrukdavo nemažai laiko, be to į masę patekdavo akmenukai, aplinkos dulkės. Spaudžiant sutrintą masę presais buvo naudojami iš žolių supinti krepšiai, kurių dalelės taip pat likdavo išspaustame aliejuje. Pats spaudimo procesas trukdavo gerą pusdienį, o dėl sąlyčio su akmeniu, medžiu, moliu ir ankstesnių spaudimų likučiais jame jau buvo prasidėjęs oksidacijos procesas.

Išspaustas aliejus tekėdavo per susisiekiančių indų sistemą, kurioje vykdavo aliejaus filtravimas – sunkesnės dalelės ir drumzlės nuguldavo į indų dugną, o švariausias aliejus nutekėdavo paviršiumi. Juk būtų įdomu paragauti tų laikų aliejaus?

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: