Andalūzijoje atversti istorijos klodus galima tiesiog netyčia paspyrus akmenį koja - istorinio palikimo yra tiek daug ir įvairaus, kad ir vietos valdžia ir archeologų bendruomenė kartais susiima už galvų netikėtai atradę dar vieną romėnišką vilą, finikiečių uostą ar graikų šventyklą. Taip atsitiko su Baelo Claudia - šimtmečius paslėpta po Bolonijos smėliu, ji atrasta 1917 metais. Nuo tada čia pradėti kasinėjimai ir atkūrimo darbai. Kodėl Baelo Claudia susilaukė tokio dėmesio? Todėl, kad tyrinėtojams šis, prieš aštuoniolika amžių klestėjęs romėnų pakrantės miestas pasirodė įdomus, nes garsėjo ne tik turtais... bet ir iš jo sklidusia smarve.

Romėnų griuvėsiai Baelo Claudia

Visa šalia garsiojo „Playa Bolonia“ paplūdimio esančiame Baelo Claudia galite pamatyti visus tipinių romėniškos urbanizacijos atributų liekanų – teatrą, forumą, šventyklas, akveduką, pirtis, gyvenamuosius kvartalus, gatves ir keistas akmenines talpas. Būtent pastarosios ir buvo miesto turtų šaltinis: šiose talpose buvo sūdoma žuvis ir gaminamas nepamainomas tų laikų padažas GARUM.

„Garo“ graikiškai reiškia skumbrę, iš čia ir kilo padažo pavadinimas. Klaidingai manoma, kad garum buvo tiesiog druskoje supūdyti žuvies likučiai – kiekvienas gamintojas ieškodavo savo formulės. O Baelo Claudia garum buvo toks geras, kad beveik visa produkcija keliavo tiesiai į Romą.

Garum smarvė

Gaminant garum smarvė buvo nepakeliama, todėl pūdymo vonias mėstelėnai statydavo tik už miesto sienų. Atlanto pakrantės tam puikiai tiko, nes vasarą vyraujančios krypties vėjas smarvę tiesiog nupūsdavo toliau nuo miesto.

Garum gamybos procesas

Garum buvo gaminamas iš taip vadinamų mėlynųjų žuvų – lašišos, sardinių, tuno, ančiuvių, silkės. Į pūdymo indus keliaudavo ne tik smulkmė, bet ir didesnių žuvų likučiai: kraujas, galvos ir visi vidaus organai su jų turiniu. Masę klodavo sluoksniais, pilant daug druskos, maišant su aromatinėmis žolelėmis, pankoliu, mėta, kalendra, krapais, salierais. Visą šį turinį užraugdavo vasaros pradžioje, atviruose akmeniniuose baseinuose, kuriuose sulipę vergai maišydavo šią masę kelis kartus per dieną.

Vasaros pabaigoje pūdytos masės paviršiuje pradėdavo formuotis juodas skystis, kuris buvo pati brangiausia garum dalis. Masė vėliau filtruodavo ir ruošdavo transportavimui. Po teisybei, visiškai supuvęs mišinys smirdėdavo kiek mažiau, bet neturėkim iliuzijų – šiuolaikinis žmogus net ir tokio kvapo ilgai netvertų.

Garum buvo svarbiausias to laikmečio padažas. Jis kainavo labai brangiai - kaina prilygdavo aukščiausios kokybės parfumams. Didžiausius garum kiekius suvartodavo tuometiniai imperijos megapoliai, į kuriuos šis padažas ir buvo tiekiamas. Garum gamybos centrai galėjo klestėti vien tik šio padažo gamybos dėka. Tačiau Baelo Claudia be to dar garsėjo ir sūdyta žuvimi, bei rupia Atlanto druska.

Po Baelo Claudia miesto griuvėsius rekomenduojame pasivaikščioti su gidu – tikrai sužinosite daug įdomių dalykų.

Reportažas iš Baelo Claudia:

Norite išragauti regioną garsinančius patiekalus ir gėrimus?

Kreipkitės į mus - sudarysime Jums gastronominės kelionės programą. Pageidaujant, lydėsime kelionės metu.
Padėsime susigaudyti gamybos procesuose, terminuose bei giliau pažinti ir pamilti Andalūziją per jos turtingą ir įvairią maisto kultūrą. 

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: