Ši daržovė, o gal augalas (?) niekada nebuvo mano ypatingo domėjimosi objektų sąraše. Žinojau, kad jis yra panašus į žalsvai blyškų belapį augalo ūglį ir puikiai tinka žuvies ar mėsos kepsnio garnyrui. Dar žinojau, kad šparagas būna žalias arba blyškiai baltas. Esu matęs, kaip Lenkijos pakelėse šparagus pardavinėja babytės, ant kartono lapo užrašiusios jo vokišką pavadinimą “spargel”. Klampodamas per šparagų lauką link dviejų šparagų rinkėjų, žinojau tik tiek.

Priekalnėse, netoli Antequera miesto besidriekiančioje derlingoje La Vega lygumoje, visus metus auginamos įvairios kultūros. Kas kartą per ją važiuodami organizuojame viktoriną: „Ką čia sodina? Kas čia auga? Ką čia laisto ir ką kasa?“ Pavyzdžiui dabar, kovo mėnesį, La Vega sodinami arbūzai, veši svogūnai, kasamos bulvės ir renkami šparagai. Nusprendžiame apie pastaruosius sužinoti daugiau. Randame lauką, kuriame matome du šparagų rinkėjus, lipame iš mašinos ir einame link jų pasikalbėti.

Šparagų laukas panašus į nukastų bulvių dirvą. Atrodo, kad derlius jau nurinktas ir išvežtas, lauke likę tik stagarai, o po dirvą vis dar vaikšto darbininkai ir kažką randa. Pamačiusi mus artinantis, pora kiek nustemba, bet juos nuraminame sakydami, kad domimės tik šparagais ir jų derliumi.

Pasirodo, šparagas yra daugiametis augalas. Po žeme jis turi šaknų sistemą, iš kurios į dienos šviesą stiebiasi daigai. Jau vėliau randu informaciją, kad šio augalo pavadinimas kilęs iš persiško asparag, reiškiančio „daigas“. Šis žolinis augalas priklauso tai pačiai česnakų ir porų augalų šeimai.

Šparagai gali išaugti iki 150 cm aukščio ir leisti ūglius net 15 metų. Jie nėra reiklūs dirvai ir oro sąlygoms.

Panašu, kad La Vega šiems augalams puikiai tinka.

Šparagus renkanti jauna rumunų šeima mums pasakoja: „Čia gyvename jau penkis metus, auginame 8 mėnesių kūdikėlį. Apsipratome, kalbame ispaniškai, turime mašiną. Visi šie šparagų laukai priklauso tam pačiam šeimininkui.“ – rodo ranka jauna moteris. „Šparagus La Vegoje renkame nuo vasario pabaigos iki gegužės pradžios. Jų derlius atsinaujina kas 3 - 4 dienas. Per valandą surenkame apie šešis - septynis kilogramus šparagų. Šie augalai mėgsta drėgmę, nebijo karščio, bet jo gavę ima greitai džiūti. Todėl kai karšta, dirbame ir naktimis, kad nupjauti daigai nesudžiūtų“.

Šparagų rinkėjų darbo priemonės visai paprastos – ilgas peilis, prie juosmens prikabinamas skardinis dėklas (isp. cajón) į kurį dedami nupjauti šparagai ir gumutės, kuriomis surišami nupjauti ūgliai. Klausiame kodėl vienus daigus vyras deda į krepšį, o kitus - brūkštelėjęs peiliu, palieka dirvoje. Pasirodo, šparago daigas turi baigtis tamsesne, tiesiai nuaugusia kepuraite. Jei jo viršūnė padžiūvusi arba nuleipusi – toks tik nupjaunamas ir paliekamas lauke.

Pora taip pat mums parodo, kuri šviežio šparago dalis tinkama valgyti ir yra skaniausia. Lengviausias būdas tai suprasti – suimti šparagą už abiejų galų ir lenkti kol suluš. Dalis su šparago daigo kepuraite valgoma, o likęs kotas išmetamas.

Nusiskinu ir aš šparago stiebą, perlaužiu. Tai mano pirmasis, tokio šviežumo šparagas! Pradžioje jis maloniai traška tarp dantų, kiek vėliau burnoje pasklinda sultingas, gaivus ir žalias žirnių skonis. 

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

Gali būti įdomu:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: