Nemanau, kad kuriam iš Jūsų teko pabuvoti Marse. Nebuvau ten ir aš, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip Marsą įsivaizduoja kiti – irgi niekada jame nebuvę. Smalsumą kelia tai, kad vieta, vadinama Marsu Žemėje, apsupta Huelvos provincijos kalvų, apaugusių kamštinių ąžuolų giraitėmis. Žvelgdamas į žemėlapį matau, kad visai netoli ir Jabugo (Chabugo) – Huelvos iberijos kiaulės kumpių sostinė. Nebloga kaimynystė. Dar kartą žvilgteliu į palydovinius šio rajono vaizdus. Oho! Ąžuolų giraitėse slepiasi tikrai kažkas nepaprasto.

Minas de Rio Tinto yra realus pavyzdys to, ką gali padaryti žmogus vardan aukso, sidabro, vario, mangano, geležies ir kitų mineralų. Keli tūkstančiai metų kasybos neatpažįstamai pakeitė šio rajono landšaftą. Šioje vietoje nukasti ir persijoti ištisi kalnai, išrausti giliausi karjerai, o iš žemės gelmių iškastos ir perdirbtos uolienos suverstos į laiptuotas piramides primenančias kalvas.

Minas de Rio Tinto trumpa istorija

Pirmieji čia metalus ėmė kasti tartesai, iberai ir finikiečiai, o vėliau ir visi kiti, tuo metu valdę šias teritorijas. Tūkstančius metų niekam nerūpėjo ne tik kalnakasių darbo sąlygos, bet ir gamtosauga, todėl karjerai ir šachtos labiau panašėjo į pragarą, nei į Marsą.

XIX amžiuje šias vietas išsinuomojo anglų bendrovė ir per ateinančius 60 metų pasistengė iškasti viską kas dar liko. Teritorijose aplink karjerus ir šachtas telkšojo druskos, šarmų ir rūgščių ežerai, į dangų kilo verdančio elektrolitų garai. Bendrovei dirbo daugiau nei 20 tūkstančių darbininkų, čia buvo iškasta daugybė kilometrų tunelių, pastatytas 100 kilometrų ilgio geležinkelis vedantis į Huelvos uostą.

Kasyklose varis sodrintas senuoju ir labai toksišku būdu: krosnyse deginant pirito uolienas. Šios į aplinką išsiskirdavo daug rūgšties, kuri tiesiog nudegino aplink kasyklas esančią augmeniją ir dirvožemį.

Rio tinto upė

Varis pirmiausiai buvo pradėtas kasti Pena de Hierro (lt. geležinės uolos) karjere. Iš čia susidariusio kraterio išteka ir Rio Tinto – neįprastos spalvos upė, kuri nuteka slėniais žemyn ir už 100 kilometrų ties Huelvos miestu įsilieja į Atlanto vandenyną. Jau pačiose ištakose upės vanduo yra įgavęs keistą tamsiai raudoną spalvą.

Tekėdama žemyn upė dar kelis kartus šią spalvą pakeičia -  nuo tamsiai raudonos, rudai geltonos iki ryškiai geltonos ar sodrios, raudono vyno spalvos. Upės vanduo kvepia siera, yra toksiškas ir rūgštus – jame gausu ištirpusios sieros rūgšties. Įdomu tai, kad prie šių virsmų prisidėjo ne žmogus, o pati gamta.

Iš tiesų šiuose karjeruose mokslininkai bandė įvairius marsaeigių modelius, stebėjo kaip tokiose aplinkose susidaro ryšio trukdžiai ir veikia elektroninės valdymo sistemos. 

Kasyklos dabar

Apylinkėse iki šiol dar veikia keli milžiniški karjerai, jose atviru būdu toliau kasami mineralai. Tačiau atvykusiems čia rodomas kalnakasybos muziejus, siūloma kelių valandų ekskursija traukiniu ir pasivaikščiojimai po buvusias šachtas. Pasivaikščioti po apylinkes galima savarankiškai, o palipus ant kasyklos viršukalnių pasigrožėti Marso panoramomis.

Kaip aplankyti Minas de Rio Tinto

Į Minas de Rio Tinto patartina atvažiuoti automobiliu – lankytini objektai išsibarstę po apylinkes, todėl galėsite pamatyti daugiau. Patartina leistis į kelionę traukiniu, apsilankyti Pena de Hierro ir žvilgtelėti į kraštelį Cerro Colorado – vieną didžiausių Europoje atvirų karjerų.

Šis straipsnis buvo spausdintas bernardinai.lt puslapyje >>

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

Taip pat skaitykite:

Skaitykite kitas istorijas:

Prisijunkite prie mūsų gerbėjų rato:

Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo: