Romos kronikose rašoma, kad 45 m. pr. Kr.. Cezario kareiviai Guadalkivyro upę šioje vietoje įveikė žengdami per vandenyje kyšančius akmenis. Po penkiasdešimties metų, Imperatoriaus Augusto laikais antikinė Kordoba išsiplėtė ir atsirėmė į dešinį Guadalkivyro upės krantą, todėl buvo pradėtos tilto statybos. Kada tiksliai jos buvo baigtos nėra žinoma, tačiau šis tiltas buvo vienintelis Kordobos tiltas dar beveik du tūkstančius metų!! Antrasis tiltas, San Rafelio vardu, pastatytas tik 1953 metais.

Pradžioje arkinė Romėnų tilto konstrukcija turėjo 17 atramų, vėliau viena arka buvo panaikinta. Iki šių dienų išliko tik dvi originalios, dar Romėnų laikais statytos arkos – jų atramos yra kiek kitokios formos, nei likusios. Transporto eismas tiltu vyko iki 2004 metų. O po kelis metus trukusios rekonstrukcijos tiltas buvo skirtas tik pėstiesiems.

Įdomu tai, kad net ir dabar šioje vietoje Guadalkivyro upę galima įveikti brendant ar lipant per akmenis – vanduo nėra gilus, nes žemyn tekantis srautas dalijasi į kelias mažesnes atšakas. Viduramžiais šiose atšakose buvo įrengta 11 malūnų, kurie dabar paskelbti Andalūzijos istoriniu paveldu.

Tiltas sujungia Gualdalkivyro krantus labai patogioje vietoje – perėję per jį pateksite į istorinį Kordobos centrą. Vakarais ant tilto galite pasiklausyti gatvės muzikantų, o nusileidus saulei tiltą apšviečia gausybė prožektorių.

Albolafia malūnas - Izabelės galvos skausmas

Eidami Romėnų tiltu Kordoboje tikrai pastebėsite keistą Guadalquivir upės išsišakojimą – atrodo, tarsi upė būtų padalinta į atskiras vagas. Taip yra ne atsitiktinai – arčiausiai tilto viduramžiais veikė keturi vandens malūnai. Iš jų iki šių dienų geriausiai išliko atstatytas San Antonio grūdų malūnas, esantis kairiajame krante, bei Albolafia malūno ratas - dešiniajame.

Albolafia malūnas yra seniausias malūnas šioje zonoje. Jis net pavaizduotas Kordobos miesto herbe. Pagrindinė malūno funkcija buvo kiek neįprasta – juo keliamas vanduo patekdavo į šalia esančių Alcazar rūmų vandentiekį - sodų laistymui, fontanams ir šaltiniams.

Malūno ratas sukosi taip garsiai, kad Alcazar rūmuose tuo metu gyvenusi karalienė Izabelė I liepė ratą išardyti, nes negalėjusi pailsėti nuo jo keliamo triukšmo. Taip buvo sustabdytas ne tik triukšmo, bet ir vandens šaltinis, dėl ko visiškai perdžiūvo ir sunyko Alcazar rūmų sodas.⠀⠀⠀⠀

Tai ką dabar matote – nėra originalios malūno rato liekanos. Malūnas nesėkmingai rekonstruotas privačios iniciatyvos dėka 1994 metais – buvo pagamintos medinės rato mentės ir keramikiniai vandens sėmimo kaušai. Kadangi upėje trūko vandens, sumanyta įtaisyti elektros variklį, kuris padėtų pasukti ratą.

Malūnas pasisuko trumpai (nors spėjo nusifilmuoti BBC reportažui), vėliau įrenginys buvo apleistas, ratas įstrigo purve, kaušus ir metalines dalis ištampė vagišiai.

Tikimybė, kad ratas vėl pradės suktis - labai maža. Dabar tam labiausiai prieštarauja gamtos apsaugos organizacijos, teigiančios, kad girgždančio malūno garsai iš proto išves... apylinkėse perinčias antis.⠀

O taip pat gali būti įdomu:

⠀⠀Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Privatūs turai įvairaus dydžio keliautojų grupėms su lietuviškai kalbančiais ir Andalūzijoje gyvenančiais kelionės vadovais.

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitote! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: