Vartydami interneto puslapius galite rasti daugybę patarimų, kurie turėtų padėti Seviliją pažinti per vieną, dvi ar net tris dienas! Mums šiame mieste teko praleisti tikrai daugiau nei tris dienas, bet galiu užtikrintai pasakyti – Sevilijos per dieną, tris ar net per savaitę tikrai nepažinsite, o kuo toliau ją tyrinėsite, tuo ji labiau stebins ir žavės. Sevilija yra  paslaptinga, užburianti, įtraukianti ir matuojama ne laiku ir net ne koordinačių sistemomis, o visais mums duotais pojūčiais.

Pradėkime nuo pačio vardo, kuris vietos kalba tariamas Sevyja. Šiam miestui daugiau nei 3000 metų, dabar jis yra Andalūzijos regiono sostinė, jame gyvena beveik 700 tūkstančių gyventojų ir tai ketvirtas pagal dydį miestas Ispanijoje.

Manoma, kad Sevilijos miestą 8 amžiuje prieš Kristų Atlanto vandenyno įlankoje įkūrė finikiečiai, vadovaujami navigatoriaus Melkarto, vėliau tapusio graikų didvyriu Herakliu.

Po finikiečių kelis šimtus metų čia gyveno kartageniečiai, vėliau miestą užkariavo romėnai. Žlugus Romos Imperijai Sevilija kelis šimtmečius buvo vestgotų, o 712 metais prasidėjo 536 metus trukusi arabų era. 1248 metais į miestą įžengė Kastilijos karaliaus Ferdinando III kariuomenė ir miestas tapo krikščionišku.

Iš finikiečių Sevilija paveldėjo Heraklį, o kartaginiečiai, kaip ir vestgotai paliko tik keletą griuvėsių. Romos laikų miestas beveik sutampa su šiuolaikiniu Sevilijos centru, kur atkasta gausybė Romos laikų griuvėsių, tačiau dar daugiau griuvėsiu palaidota po žeme. Arabai iš vestgotų paveldėtą sugriuvusį miestą atstatė ir išplėtė. Sevilija kuriam laikui tapo nepriklausomos musulmonų karalystės sostine, tačiau gana greitai pasidavė almoravidų, o vėliau almohadų dinastijų įtakai.

Karališkas Alkazaras, Giraldos ir Aukso bokštai, Sevilijos katedros Apelsinų sodas, La Buhaira rūmai ir miestą supanti siena yra tų laikų musulmonų palikimas.

Savo pėdsaką paliko net vikingai, kurie ilgus mėnesius niokojo maurų miestą, tačiau galiausiai patyrė triuškinantį pralaimėjimą Kordobos emyrui. Dalis jų, patekusių į nelaisvę, buvo priversti priimti musulmonų tikėjimą ir pradėjo ūkininkauti Sevilijos apylinkėse. Būtent jie išmokė seviliečius gaminti pieno sūrius.

Vikingai privertė arabus rimčiau susirūpinti savo žemių apsauga, todėl visoje Andalūziją iškilo stebėjimo bokštai, o pati Sevilija buvo aptverta gynybine siena.

Krikščionių valdymo era buvo paženklinta gausybės įvykių. Miestas statėsi, plėtėsi, tačiau kartu didėjo nepakantumas išpažįstantiems kitas religijas. 1391 metais dėl žydų persekiojimo beveik sunyko senasis žydų kvartalas Santa Cruz. Mieste įsikūrė Inkvizicija ir būtent čia vyko pirmoji auto-da-fe - 1481 metais šeši kaliniai San Jorge pilies kieme buvo sudeginti ant laužo.

Sevilijos aukso amžius prasidėjo 1492 metais Kolumbui atradus Ameriką. Miestas tapo pagrindiniu uostu, iš kurio vyko prekyba su visu Amerikos žemynu. Karaliaus dekretu Sevilijai buvo suteikta monopolija visiems ryšiams su Naujuoju pasauliu, todėl į miestą kėlėsi pirkliai iš Genujos, Florencijos, Anglijos, Flandrijos.

Tuo laikotarpiu mieste baigta statyta Katedra, Indijos Archyvas, Giraldos bokšto viršūnė, Cinco llagas ligoninė, Apreiškimo bažnyčia, Pilatos ir Dueñas rūmai, Išganytojo bažnyčia. Kūrėsi pirmieji bankai, buvo statomos ligoninės, spaustuvės, mokyklos. Sevilijos kalėjime savo kūrybinę veiklą pradėjo Migelis de Servantesas.

Aukso amžius baigėsi XVII amžiaus viduryje, kai miestą nusiaubė maro epidemija, nusinešusi beveik pusės gyventojų gyvybes. Netrukus iš Sevilijos į Kadisą buvo perkeltas pagrindinis prekybos su Naujuoju pasauliu uostas ir Prekybos namai ir taip Sevilija prarado didžiausią savo ekonominės ir politinės įtakos dalį. Kelis sekančius amžius miestą siautė epidemijos ir karai.

Šiuolaikinės Sevilijos vaizdas ėmė formuotis prasidėjus industrializacijai, kurios metu mieste buvo statomi tiltai, grindžiamos gatvės, atsirado geležinkelis, pramonės įmonės, miestą apšvietė elektra.

1929 metais Sevilijoje vyko Ibero - Amerikos paroda, o 1992 metais pasaulinė Expo’92 – pasiruošimas šiems renginiams galutinai transformavo Sevilijos veidą.

Jei norite pažinti šį miestą – eikite į jo gatves, o žengdami šio miesto grindiniu ne tik žvalgykitės po kojomis, bet pakelkite akis į namų sienas, langus, balkonėlius. Nuo Giraldos bokšto pasigrožėkite Sevilijos stogais, sustokite miestų aikštėse pasigrožėti apelsinmedžiais, prisėskite ant suoliuko parkuose pasimėgauti gaiva ir kvapais – kiekvienas šio miesto pikselis pasakoja savo istoriją, o jums neužteks viso gyvenimo jos išklausyti.

Šis miestas apdainuotas beveik šimte operų - jo gatvėmis vaikščiojo Figaro ir Don Žuanas, čigonė Karmen darbavosi Karališkame Tabako fabrike, o grafas Almaviva lipo į Rosinos balkonėlį. Miesto mugėse pradėta šokti ir dainuoti seviljanas, puoštis flamenko suknelėmis. Sevilija garsi savo Semana Santa procesijomis ir Feria de Abril siautuliu. Sevilijos flamenco gimė Trianos rajone.

Sevilijos gyventojai gali pasirodyti pasipūtę, uždari ir nedraugiški, miestas visais metų laikais pilnas turistų, o oras vasara tiesiog alsuoja pragaro karščiu, kurio nenuslopina net Guadalkivyro upės gaiva. 

Sevilija užgrobia visus jūsų pojūčius, bet jai leidžiama viskas.

„Blogas dalykas yra ne tai, kad seviliečiai mano, kad turi gražiausią miestą pasaulyje. Blogiausia, kad jie netgi gali būti teisūs “, - taip apie šį miestą kalbėjo Antonio Gala.

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

Daugiau istorijų iš Sevilijos:

Skaitykite kitas istorijas:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: