Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Sevilijos spalvos
Sevilija turi savo firmines spalvas. Jos tokios ypatingos, kad pavadinimai sunkiai verčiami į lietuvių kalbą. Albero – geltona garstyčių ir Carmesi – tamsiai raudona, dar vadinama giliai purpurinė. Šios dvi yra labiausiai pastebimos vaikštant po Seviliją. Jomis dažytos Plaza de Toros, Palacio de San Telmo, Palacio de las Dueñas, Basilica de la Macarena, Plaza de la Alfalfa barų ir dar daugybė kitų pastatų sienos.
Heraklio nuotykiai Andalūzijoje
Andalūzijos herbe vaizduojamas raumeningas jaunuolis, stovintis tarp dviejų kolonų ir glostantis poros milžiniškų liūtų nugaras. Kolonas jungiančioje arkoje užrašyta: Dominator Hercules Fundador, ką lotynų kalbos žodynėlis verčia taip – Valdovas Herkulis Įkūrėjas. Taip, tai jis - Heraklis, arba Herkulis, kaip jį vadino romėnai. Po teisybei, šis vyras į Andalūziją atvyko vogti jaučių, tačiau tos pačios kelionės metu nepasikuklino atlikti ir aibės žygdarbių, kurie buvo įvertinti.
Triana. Kitoje upės pusėje
Kaip Vilnius turi Užupio respubliką, taip ir Sevilijos Trianos rajonas, antrapus Guadalquivir upės, vadinamas Nepriklausoma Trianos respublika. Šioje vietoje pirmoji kolonija įkurta dar romėnų laikais, vėliau čia buvo inkvizicijos būstinė, o naujesniais laikais, po maro epidemijos šį rajoną apgyvendino varguoliai, valkatos, jūreiviai ir keramikai. Kalbama, kad čia gimė seviljietiškas flamenko.