„Viduržemio jūros dieta“ iki šiol man skambėjo egzotiškai – panašu į dar vieną mitybos planą, kurį sudaro įmantrūs produktai, jų paruošimo būdas ir mitybos rėžimas. Toks, apie kurį įdomu paskaityti, bet nelengva įgyvendinti. Jau pats pavadinimas sako, kad ši dieta skirta Viduržemio o ne Baltijos jūros pakrantės gyventojams. Pradėjus domėtis aptikau, kad šios dietos atsiradimo istorija yra žymiai įdomesnė už pačią dietą.

„Viduržemio jūros dietos“ mokslinė kilmė

Pirmosios mokslinės nuorodos į „Viduržemio jūros dietą“ datuojamos 1953 m., kai amerikietis epidemiologas Lelandas G. Allbaughas (Leland G. Allbaugh) paskelbė pranešimą „Kreta: nepakankamai išsivysčiusio regiono atvejo tyrimas.“ Profesorius lygino Amerikos ir Kretos gyventojų mitybos įpročius ir sergamumą širdies ligomis.

Kretos gyventojai, kurių dieta buvo ženkliai kuklesnė, širdies ligos būdavo nustatomos žymiai rečiau nei amerikiečiams, kurie tariamai maitinosi daug geriau.

Kretoje Lelandas atliko tyrimą skurdžiais pokario metais (apie 1950m.). Tuo metu maistas buvo normuojamas: daržovės, vaisiai, kruopos, grūdai ir bulvės buvo pagrindinis salos gyventojų maistas. Ožkos mėsa, pienas ir žuvis buvo vartojami gana retai, todėl racioną papildydavo duona ir pagrindinis energijos šaltinis - alyvuogių aliejus.

Profesorius - fiziologas Ancelas Keysas (Ancel Keys), išanalizavęs kolegos pateiktus duomenis, 1958 metais ėmėsi platesnio tyrimo, turėjusio pagrįsti jo iškeltą hipotezę, kad Viduržemio jūros regiono racione vartojami augaliniai riebalai mažina susirgimo širdies ligomis tikimybę.

Tyrimo metu jis lygino cholesterolio kiekį kraujyje, širdies ir kraujagyslių ligas bei gyvenimo būdo skirtumus septyniose šalyse: Italijoje, buvusioje Jugoslavijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, JAV ir Japonijoje.

Tyrimo rezultatai neva patvirtino A.Keyso iškeltą hipotezę, o Viduržemio jūros šalių gyvensena buvo pavadinta Viduržemio jūros stiliumi.

Kaip mokslas tapo popsu

Pastarasis mokslo darbas, dar vadinamas „septynių šalių tyrimu“, susilaukė kritikos ir įspėjimų dėl mokslinių įrodymų trūkumų. Tačiau A.Keysas turėjo talentą viešai ir ugningai skelbti savo idėjas, be to buvo verslus. Jis, padedamas žmonos Magaret 1959 metais išleido bestseleriu tapusią knygą „Valgyk gerai, jauskis gerai“ („Eat well and stay well“).

A. ir M. Keysai savo knygoje aprašė dietą, kurioje dominavo augaliniai produktai, papildyti nemažu kiekiu mėsos ir žuvies, o alyvuogių aliejus - kaip pagrindinis dietos riebalas. Taip pat buvo rekomenduojama vartoti duoną, vaisius, kruopas, riešutus, saikingai vartoti vyną.

Ši knyga - receptų rinkinys ir mitybos gidas, pateikė ir daugybę informacijos apie tai, kokie maisto produktai gali padėti kovoti su ligomis ir gerinti savijautą. Ant Time žurnalo viršelio atsidūrusi kulinarinė knyga ir jos autorius vėliau pravardžiuotas Ponu Cholesteroliu.

Tariamas Viduržemio jūros šalių gyvenimo būdas ėmė populiarėti ir susilaukė visuotinio pripažinimo 1975 m. pasirodžius antrajai A.ir M.Keysų knygai „Kaip valgyti ir jaustis gerai Viduržemio jūros stiliumi“. Žiniasklaida, maisto pramonė, mitybos ekspertai ir kulinarai gretai perėmė A.ir M.Keysų elegantišką ir prašmatnią Viduržemio jūros stiliaus sampratą, pervadino ją į Viduržemio jūros dietą ir ėmė „eksportuoti“ į kitas šalis.

Amerikietiškos koncepcijos eksportas

Įdomu tai, kad Minesotos universitete užgimusi A.Keyso Viduržemio jūros dieta, niekada nebuvo įprasta nė vienoje Viduržemio jūros šalyje.

Nors galėjo atrodyti, kad Viduržemio jūros šalių gyventojai nuo seno laikėsi Viduržemio jūros dietos, tačiau net iki 1960–70 metų ji toli gražu nebuvo panaši į A.ir M.Keysų ištirtą ir aprašytą. Pavyzdžiui tuometinį daugumos ispanų racioną sudarė grūdai, bulvės ir kruopos; o daržovės, vaisiai, mėsa ir žuvis - vartoti retai. Nuo 1970-aisiais sparčiai augo vaisių, daržovių ir alyvuogių aliejaus eksportas, todėl šių produktų trūko vidaus vartojimui.

Beje, A.ir M.Keysai savo knygose aprašydami Viduržemio jūros regiono šalis beveik neminėjo Ispanijos. Tačiau nepaisant to, Viduržemio jūros dietos koncepciją šioje šalyje prigijo ir tapo nacionaliniu pasididžiavimu.

Kai reikalo imasi biurokratai

2013 metais Ispanijos, Graikijos, Italijos ir Maroko iniciatyva Viduržemio jūros dieta - t.y visa, kas susiję su tradiciniais šio regiono maisto auginimo, paruošimo ir vartojimo būdais, jų išsaugojimu ir plėtojimu buvo paskelbta UNESCO nematerialiojo žmonijos kultūros paveldu! Biurokratų kalba formuluotė skamba maždaug taip: „...Viduržemio jūros dieta - tai vyresnės kartos žmonių žinių ir patirties perdavimo ateinančiai kartai būdas, sudarant sąlygos atkurti ir perduoti tradicijas valgymo metu. Toks gyvenimo būdas, kai įvairios kartos kasdien susėda prie vieno stalo reiškia ne vien maisto vartojimą, bet ir socialinį susitikimą...“ .

Dar įdomiau - kiekviena šalis Viduržemio jūros dietai priskyrė net „sostinę“: Italija - Cilento regioną; Graikija - Koronio regioną; Marokas - Chefchaoueną; Ispanija - Sorios provinciją.

Sorijoje esančioje Plaza del Olivo aikštėje pastatytas paminklas, simbolizuojantis institucinę paramą Viduržemio jūros dietai, kurioje surašyti jos „10 įsakymų“.

Paminklinė lenta pagal biblijinę tradiciją skelbia 10 įsakymų, kuriuos  galima apibendrinti dviem: „Laikydamiesi Viduržemio jūros dietos, jos naudą perduosite ir kitiems“. Nuo 1996 m. Ispanijoje net veikia Viduržemio jūros dietos fondas, kuris naudojasi plačia institucine parama iš Žemės ūkio ministerijos.

 „Viduržemio jūros dieta“ šiandien

Kad atitiktų šiuolaikinį gyvenimo būdą, Viduržemio jūros dietos piramidė buvo atnaujinta. Nors jos nauda patvirtinta beveik dviem tūkstančiais mokslinių tyrimų, paskelbtų per pastarąjį dešimtmetį, tačiau dabartinė ispanų mityba ir gyvenimo būdo įpročiai toli gražu neprimena to, kas buvo prieš pusę amžiaus. 

Paradoksas, bet pagrindinės mirties priežastys Ispanijoje - širdies ir kraujagyslių ligos, kurios 2016 m. šalyje sudarė 29,2% mirčių (pagal 2018 m. Nacionalinio statistikos instituto duomenis). Skaičiuojama, kad apie 15% vyresnių nei dvidešimties metų Ispanijos gyventojų turi antsvorį.

Viduržemio jūros dieta tapo labai lanksčia sąvoka, ji skamba solidžiai ir įtikinamai ir ja sumaniai naudojasi maisto pramonė, tapatindama šią sąvoką su sveikata. Po Viduržemio jūros dietos pavadinimu dabar parduodama bet kas: „Viduržemio jūros bulvytės“, „Viduržemio jūros gaivieji gėrimai“, „Viduržemio jūros vaisių - pieno kokteiliai“ ir net šunų maistas.

Taigi kas gi yra Viduržemio jūros dieta?

Grįžtame atgal į Ameriką, ir skaitome, ką savo knygose pabrėžė A. Keys. Be maisto piramidės, receptų, rekomendacijų jo knygose iškeltos dvi pagrindinės idėjos - valgymo saikas ir malonumas. Apibendrinti „Viduržemio jūros dietos“ naudą (o iš tikrųjų daugiau gyvenimo būdą) galima trimis paprastais punktais:

1.      Judėk (rytoj daugiau nei šiandien).

2.      Valgyk (rytoj mažiau nei šiandien).

3.      Mėgaukis tuo.

***

Šis straipsnis buvo spausdintas 15min.lt, skaitykite: “Misteris Cholesterolis, arba Kas gi yra Viduržemio jūros dieta”

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

Gal būti įdomu:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: