Visas Charo Carmona pasaulis, telpantis jos namuose

Charo Carmona jau dvidešimt penkis metus yra Antequera mieste įsikūrusio restorano, tapų baro ir svečių namų „Arte de Cozina“ savininkė, virtuvės šefė ir Andalūzijos kulinarinių tradicijų saugotoja. Jos asmeninis gyvenimas ir darbas taip susipynę, kad pasaulį, kuriame ji sukasi kasdien ji pati vadina tiesiog namais (la casa).

Charo Carmona | ©laimafoto

Mokytojai ir patarėjai

Verslumo išmokau iš savo tėvų, o gaminti - iš uošvės Pacos. Mano tėvas miesto turguje prekiavo vaisiais ir daržovėmis. Jis buvo puikus žmogus, nepataisomas optimistas, mokėjo bendrauti ir žmonės jį labai mylėjo. Mano mama tame pačiame miesto rajone turėjo maisto prekių parduotuvę. Ji labai mylėjo savo darbą, tai buvo jos didžiausia aistra. Iš tėvų išmokau, kad žmogus turi mylėti savo darbą.

Vėliau savo gyvenime sutikau labai svarbų man žmogų - uošvienę Paco Santiago. Ši moteris buvo fantastiška kulinarė ir dažnai virtuvėje vadovaudavosi vien tik nuojauta ir intuicija. Ji mane mokė naujų dalykų su dideliu džiaugsmu, jos pamokymus ir receptus užsirašydavau ir iki šios saugoju šiuos užrašus.

Didieji pokyčiai

Su vyru nusipirkome šį namą prieš dvidešimt penkerius metus, tuomet buvau keturiasdešimties. Čia veikė nedidelis tapų baras, kuriam vadovavusi ponia ruošėsi išeiti į pensiją. Ji labai džiaugėsi, jog norime tęsti jos verslą. Iki tol niekada negalvojau, kad turėsiu savo restoraną, o tuo labiau – viešbutį, bet apsižvalgiusi ir apsipratusi supratau, kad tai man patiks. Tai buvo milžiniškas pokytis mano gyvenime.

Šis namas statytas XVII amžiaus pabaigoje ir pats pasakoja savo istoriją. Žmonės, apsilankę mūsų restorane ir viešbutyje prasitaria, kad čia, mūsų namuose atranda ramybę, džiaugsmą ir gerą vibraciją. Ši vieta turi sielą ir stilių. Ir ne todėl, kad tviska prabanga - čia svarbesnė pati atmosfera. Čia dirbantys mano vaikai ir puiki darbuotojų komanda žino ką daro ir ko reikia mūsų svečiams.

Į savo darbą įdedame daug meilės, geros energijos, entuziazmo ir pastangų ir mūsų svečiai tai jaučia. Todėl ateina ne tik pavalgyti, bet ir pajusti mūsų rūpestį, o išeina laimingi ir įsimylėję mūsų maistą ir mūsų miestą.

Charo Carmona | ©laimafoto

Andalūziška virtuvė

Antequera miestas XVI amžiuje buvo vienas iš dešimties didžiausių Ispanijos miestų. Čia gyveno daug turtingų žmonių, kurių rūmuose ir dvaruose maistu rūpinosi ir jį gamino profesionalūs virėjai.

Mūsų restorano pavadinimas kilęs iš Francisco Martines Montinio, tuometinio karaliaus virėjo, knygos pavadinimo Arte de Cozina. Daug patiekalų, kuriuos esame atkūrę yra būtent iš šios knygos, išleistos dar 1611 metais.

Tačiau Andalūzijoje buvo ne tik aukštoji aristokratų, bet ir paprasta liaudies virtuvė, todėl kita dalis patiekalų yra gaminami pagal mano mamos, vyresnių Antequeros miesto moterų ir mano uošvienės perduotus receptus. Derlingoje mūsų žemėje auginamos įvairiausios grūdinės kultūros, daržovės ir vaisiai. Čia labai mėgstami avižirniai, raudonos ir baltos pupos, lęšiai. Gaudomi laukiniai triušiai ir putpelės, Siera Morena regione medžiojami šernai ir auginamos kiaulės.

Prisimenu, kad beveik kiekvienas namų ūkis anksčiau turėjo žemės sklypą ir sodą, kur šeima užsiaugindavo vaisius ir daržoves ir bent kelias kiaules ir vištas. Gruodį skersdavo gyvulius ir kadangi šaldytuvų nebuvo, tekdavo visą mėsą paruošti taip, kad nesugestų visus metus. Vaisius taip pat ruošdavo taip, kad nieko nereikėtų išmesti – džiovindavo, virdavo uogienes. Čia gyvenantys žmonės mokėjo gaminti maistą atsižvelgdami į sezoniškumą. 

Tradiciniai patiekalai nėra mūsų autoriniai darbai, todėl gelbėdami juos nuo užmaršties, mielai dalijame lankytojams lapelius su patiekalų atsiradimo istorija ir receptu. Tai mūsų bendras turtas, kuris šiame globaliame pasaulyje neturėtų pasimesti, todėl tikrai nebijau juo dalintis. Be to juk yra daugybė būdų pagaminti tą patį patiekalą.

Kai restorane pamatau jaunas šeimas, skaitančias šiuos receptus, sakau: „leiskite ir vaikams gaminti kartu - tegul susitepa miltais, tegul terlioja drabužius ir staltieses - juk nieko blogo neatsitiks. Tegul mėgaujasi kurdami. Juk virtuvė yra namų širdis.

Namuose, kuriuose gerai veikia virtuvė ir šeima „veikia“ gerai. Juk virtuvėje dalijamasi ne tik maistu, bet ir svarbiausiais dalykais.“

Arte de Cozina | ©laimafoto

Arte de Cozina | ©laimafoto

Vieta, turinti sielą

Šis namas statytas XVII amžiaus pabaigoje. Jis jau pats yra istorija. Manau, kad labai svarbu susiprasti, kur ir kas mes esame globaliame pasaulyje. Žmonės, kurių nepažįstame, apsilankę mūsų restorane pasakoja, kad užėję čia, į mūsų namus,  jie randa ramybę, džiaugsmą ir gerą vibraciją. Tai vieta turinti sielą. Mano vaikai, visa mano komanda į savo darbą įdedame daug geros energijos, entuziazmo ir pastangų. Norime, kad tie, kurie ateina į mūsų namus, tai pajustų, ne tik užeitų pavalgyti. Norime, kad iš mūsų namų svečiai išsineštų istoriją apie šią vietą, apie Antequera, Andalūziją.

Arte de Cozina | ©laimafoto

Dirbame kiekvieną dieną, tad visos mano dienos panašios. Gyvenu čia, tame pačiame name, todėl vos atsikėlusi jau esu darbe. Rytą pradedu apie 8:30. Organizuoju užsakymus, imu ruošti patiekalus, kuriems reikia daugiau laiko. Po pietų susėdame su komanda pasikalbėti, pailsėti ir pasidalinti kasdieniniais reikalais. Toliau dirbame iki vėlaus vakaro.

Darbas išvargina. Bet jei darai tai, ką mėgsti, ką išmanai – dirbdama jauti ne tik nuovargį, bet ir malonumą.

Savo darbe, net neišeidama iš savo namų sutinku žmonių iš viso pasaulio.

Kai draugės kviečia susitikti, ar kur išvažiuoti sakydamosi, kad man „reikėtų prasiblaškyti“, aš jas įkalbu užsukti į svečius. Puikiai jaučiuosi savo namuose ir juose ne tik moku dirbti, bet ir ilsėtis.


Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.


Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

 

Gaminkime kartu su Charo:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Previous
Previous

Guadix. Šiuolaikiniai trogloditai

Next
Next

Fabrikas kvepiantis vanile ir migdolais