Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
La ramblos butelis
Keliaudami po Guadix, pas vietos keramikus nusipirkome originaliai atrodantį molinį indą vandeniui. Kažkokios TV laidos metu teko matyti, kaip iš tokio butelio darbininkai geria vandenį, todėl pagalvojom, kad kada nors „pravers ūkyje“ vasaros karščių metu. Indas yra gana talpus, pagamintas iš molio, todėl nėra lengvas ir nelabai tinka žygiams po kalnus, todėl kol kas naudojome kaip dekoratyvinį elementą. Taip galvojau kol neišbandžiau ir nesužinojau šio indo istorijos.
Romėnų actas vinagre
Ilgo žygio metu Romos legionierius svajodavo apie poilsį ir... actą. Na gal ne apie kaušą gryno acto, bet jo mišinį su vandeniu. Toks mišinys vadinosi posca ir net šiltas puikiai malšino troškulį, sudrėkindavo lūpas ir atstatydavo jėgas. Kartais posca pagardindavo žolelėmis ir medumi. Tai buvo neblogo skonio, gaivinantis, truputį alkoholio turintis gėrimas, kurį saugu gerti.⠀
Nepatogūs indai
Muziejų ekspozicijose galite pamatyti amforas – keramikinius, smailaus dugno formos, dvi asas turinčius indus, kuriuose būdavo gabenamas ir saugojamas vynas, garum, aliejus, medus, konservuoti vasiai, kiti įvairūs skysti ir birūs maisto produktai. Degta keramika yra labai praktiška medžiaga – nebijo drėgmės, temperatūrų pokyčių, jos nepragriaužia pelės žiurkės ir kiti kenkėjai.
Virgen Extra aliejaus aristokratai, herojai ir eiliniai
Alyvuogių aliejus ilgą laiką tebuvo įprastas, augalinės kilmės „riebalas“, kurį tūkstantmečius Viduržemio jūros regiono šeimininkės naudojo maisto gamybai. Likęs pasaulis tam pačiam tikslui naudojo taukus, sviestą ar rafinuotą saulėgrąžų aliejų. Didieji pokyčiai prasidėjo 8-ąjį praeito amžiaus dešimtmetį, kai viskas, kas susiję su Viduržemio jūros regionu staiga tapo madinga. Itališka mada ir automobiliai, prancūziška virtuvė ir vynas, ispaniškas flamenco ir Julio Iglesias, atostogos privačiose Graikijos salose. Vieną dieną į šį „hedonistinį“ sąrašą buvo įtrauktas alyvuogių aliejus.