Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Viskas apie česnaką. Och tas ajo!
Victoria Beckham (ex. Posh Spice) kadaise skundėsi, kad visa Ispanija jai kvepia (o gal smirdi?) česnaku, į ką ispanai atsakė smagiu kikenimu ir nė kiek neįsižeidė. Ne tik Ispanijos, bet ir Andalūzijos virtuvė neįsivaizduojama be česnako. Jis yra visur. Nesiraukykite – jeigu iki šiol galvojote, kad česnakas (isp. ajo) yra tik šlykštus smirdukas – perskaitykite šį dosje iki pabaigos ir garantuoju, kad česnako kvapui duosite antrą šansą sužinoję apie jo fantastiškas savybes ir naudą sveikatai.
Apie Lauro lapą
Kai dievas Apolonas įsimylėjo deivę Dafnę ir bandė ją suvilioti, Dafnė nepasidavė ir paprašė savo mamos Gajos pagalbos. Mama ją paslėpė, o vietoje dukros paliko lauro medį.
Balta mišrainė (ensaladilla rusa) ir jos migracijos istorija + receptas
Ispanijoje populiariausių patiekalų gretose šalia omleto, paelijos bei gazpacho rikiuojasi ir balta mišrainė. Šioje šalyje ji vadinama rusiškomis salotomis. Kaip atsitiko, kad balta mišrainė iš Lietuvos, Olivye mišrainė iš Rusijos, vokiška mišrainė iš Vokietijos ir švediška iš Švedijos, Ispanijoje vadinama rusiška?
Velykinis žagarėlis pestiño
Andalūzijoje priešvelykinės savaitės metu ruošiamas ir valgomas tradicinis pestiño: saldumynas, pagamintas iš miltų tešlos, iškeptas alyvuogių aliejuje ir išmirkytas meduje. Vėliau jis barstomas cukrumi, anyžiais, sezamu ar migdolais. Šis saldumynas dažniausiai yra kvadratinės formos, o jo du priešingi kampai sulenkti į vidų. Pestiño valgomas prieš Velykas ir prieš Kalėdas, kuomet krikščionys laikosi pasninko.