Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Romėnų actas vinagre
Ilgo žygio metu Romos legionierius svajodavo apie poilsį ir... actą. Na gal ne apie kaušą gryno acto, bet jo mišinį su vandeniu. Toks mišinys vadinosi posca ir net šiltas puikiai malšino troškulį, sudrėkindavo lūpas ir atstatydavo jėgas. Kartais posca pagardindavo žolelėmis ir medumi. Tai buvo neblogo skonio, gaivinantis, truputį alkoholio turintis gėrimas, kurį saugu gerti.⠀
Apie vyną ir moteris
XII amžiuje, Granados mieste susitiko pokalbiui du vyrai – vietos šviesuolis Abu Hamidas ir kažkuris vengrų karalius. Pokalbio metu Vengrų karalius leido pasišaipyti užsimindamas, kad musulmonų karalius uždraudė gerti vyną, bet vyrams leido turėti keturias teisėtas žmonas ir norimą kiekį vergių sugulovių, pastebėdamas, kad tai neprotinga, nes vynas suteikia vyro kūnui stiprybės, kurios tikrai reikia turint tokį kiekį moterų.