Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Kopėtėlės peliukui
Buvo laikai, kai atėjus siestai González Byass vyno daryklos darbininkai susėsdavo šešėlyje, išsitraukdavo atsineštus pietus, įsipildavo chereso taurę ir lėtai mėgaudavosi ilsėdami pavėsiu, maistu ir aperityvu. Besiilsinčią kompaniją pamėgo ir vietinio rūsio peliukas.
Mišių vynas
Ar kada susimąstėte koks vynas vertas tapti Kristaus krauju? Bažnytinėje Kanonų teisėje nustatyta, kad viena pagrindinių mišių vyno savybių - jis turi būti iš vynmedžio vaisiaus (plg. Lk 22,18), natūralus ir be priedų. Vyną mišioms gali gaminti tiek vienuolynas, tiek ir pasaulietinė kompanija, svarbu tai, kad gamintojas būtų gavęs kurijos pritarimą, o vynas atitiktų būtinus cheminius reikalavimus. Mišioms naudojamas tiek raudonas, tiek ir baltas vynas. Pastarasis praktiškesnis, nes nesutepa altoriaus šluostės, kuria valoma taurė ir ant jos nelieka dėmių.
Menga vynas
Ne mes nesuklydome – ne mega, o menga,- taip vadinami priešistoriniai kapinynai. Keletas jų yra net mūsų miestelio apylinkėse. Taigi viename jų archeologai padarė mega atradimą – pasirodo, kad šiose apylinkėse dar gerooookai prieš pasirodant finikiečiams jau buvo auginamos vynuogės, o iš jų - daromas baltas ir raudonas vynas.