Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Kai kelią perbėga... Cabra Malagueña
Jei vingiuojant Malagos provincijos keliu ar miestelio gatve ir atsitiko taip, kad kelią kertą ožkų pulkas – sustokite ir kantriai plaukite, nes joms įstatymo apibrėžta tvarka yra nustatyta eismo pirmenybė. Teko girdėti, kad yra miestelių, kurių net centrinėmis gatvėmis leidžiamas ožkų eismas atsidėkojant už tai, kad šie raguočiai išmynė takus sunkiai praeinamose vietose. Takus, kuriais dabar važinėja automobiliai.
Alcalá la Real. Miesto kelionė žemyn
Ankstyvaisiais viduramžiais ant aukštų uolų tvirtoves ir pilis statė ne tam, kad jų gyventojai, ramiai siurbčiodami arbatą ar vyną galėtų grožėtis įspūdingomis apylinkių panoramomis. Net ypatingai turtingi valdovai mieliau investuodavo savo turtus ne į naujų gobelenų ar drabužių kolekciją, bet į dar vieną sargybos bokštą, ar papildomą sienos juostą. Alcalá la Real tvirtovė buvo statoma ir griaunama šešis amžius, o atėjus taikai „nusileido“ nuo uolos ir tapo miestu.
Osuna. Kaip nebūti tipiniu
Žvelgianti pro mašinos langą akis Osunoje nepastebės nieko išskirtinio – kalvos ant kurių arba bažnyčia arba maurų tvirtovės griuvėsiai, varpinių bokštų viršūnės, keli gelsvo smiltainio rūmai ir baltai dažyti senamiesčio namukai. Pavadintum ją tipiniu Sevilijos provincijos miesteliu, bet Osuna tokia nenori būti. Ir tam tikrai yra priežasčių.
Minas de Rio Tinto. Pragaras ar Marsas?
Nemanau, kad kuriam iš Jūsų teko pabuvoti Marse. Nebuvau ten ir aš, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip Marsą įsivaizduoja kiti – irgi niekada jame nebuvę. Smalsumą kelia tai, kad vieta, vadinama Marsu Žemėje, apsupta Huelvos provincijos kalvų, apaugusių kamštinių ąžuolų giraitėmis. Žvelgdamas į žemėlapį matau, kad visai netoli ir Jabugo (Chabugo) – Huelvos iberijos kiaulės kumpių sostinė. Nebloga kaimynystė. Dar kartą žvilgteliu į palydovinius šio rajono vaizdus. Oho! Ąžuolų giraitėse slepiasi tikrai kažkas nepaprasto.
Citrinos iš Saulės slėnio
Vien tik pagalvojus apie citrinas burnoje ima skirtis seilės. Jau pagalvojote? Lankydamiesi Estelos Diaz Gomez ir Ramon Lucena Vazquez ūkyje sužinome, kad ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai mėgsta paskanauti šiuos šviežius saldžiarūgščius vaisius. Su nuostaba stebime, kaip pulkas avių leidžiasi nuo kalno ir greitu žingsniu artėja link išbertų citrinų ir apelsinų krūvos. Tikrai valgys? Ramon juokdamasis mus patikina, kad avys mėgsta citrusus, bet toli gražu ne visos gali jais mėgautis. Tam reikia šeimininkų, kurie ne tik savo sode augintų citrinas, bei ir turėtų šių vaisių fasavimo fabriką.
Cuna gatvė Nr. 8, Sevilija
Žvelgiant iš Cuna gatvės “Palacio de la Condesa Lebrija” panašūs į rūmus tik tuo, kad į vidų pateksi tik pro didžiulius, dekoratyvinėmis vinimis kaustytus vartus, o virš jų esančio balkono frizas puoštas renesanso stiliaus lipdiniais. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas Sevilijos stiliaus namas, panašus į daugelį tame rajone. Tikriausiai ne kartą praėjome pro jį nekreipdami dėmesio. Tačiau sužinoję, kad šie rūmai patenka į žymiausių Sevilijos rūmų trejetą, nutarėme apsilankyti.
Kvartero periodo parkas
Granados Geoparkas, kurio pilnas pavadinimas - „Šiaurinių Granados slėnių kvartero periodo geoparkas“, iš tiesų yra keliolikos kanjonų ir daugybės vandens srautų sistema. Ji užima 1400 kvadratinių kilometrų plotą – panašaus dydžio, kaip visas Kauno rajonas. Šios vietovės geologinė istorija man pasirodė labai įdomi, todėl ją trumpai (taip trumpai, kaip galima papasakoti šimtus milijonų metų trukusių geologinių procesų istoriją) papasakosiu.
Guadix. Šiuolaikiniai trogloditai
Nuo Granados iki Guadix yra viso labo 60 kilometrų, kuriuos galima greitai įveikti važiuojant greitkeliu, vedančiu iš Sevilijos į Almeriją. Šis keistas miestelis prisiglaudęs prie šiaurinės Sierra Nevada kalnų šlaitų pusės. O jo namai išsibarstę tarp molio kalvelių, upės kanjono atšakoje. Jei nežinai šios vietos istorijos – užklydęs nelabai suprasi į kokią unikalią vietą patekai. Anksčiau kelis kartus teko ne tik pravažiuoti, bet ir užsukti į Guadix, tačiau tik šiais metais nusprendėme ištyrinėti šias apylinkes. Miestas nuo seno garsus gyvenamųjų urvų rajonu, todėl nutariame pajusti tokio gyvenimo ypatybes ir išsinuomojame „apartamentus“ urve.
Visas Charo Carmona pasaulis, telpantis jos namuose
Charo Carmona jau dvidešimt penkis metus yra Antequera mieste įsikūrusio restorano, tapų baro ir svečių namų Arte de Cozina savininkė, virtuvės šefė ir Andalūzijos kulinarinių tradicijų saugotoja. Jos asmeninis gyvenimas ir darbas taip susipynę, kad pasaulį, kuriame ji sukasi kasdien ji pati vadina tiesiog namais (la casa).
¡Andalūzija, te quiero!
Andalūzijos regionas pasaulyje garsus saulėtais paplūdimiais, flamenco kultūra, bulių kautynėmis, įvairių laikotarpių ir stilių architektūra ir lankytojų eilėmis, vingiuojančiomis prie gausiai lankomų Kordobos, Granados ar Sevilijos katedrų, muziejų ir alhambrų vartų. Čia yra puikaus vyno, kumpio, sūrio, žuvies. Dažnas poilsiautojas apsiriboja šiomis patirtimis. Man to neužteko, todėl po daugelio metu grįžau čia ir apsigyvenau.