Istorijos
iš Andalūzijos
Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Soportújar. Raganiška reputacija
Paminėjus šio miestelio pavadinimą apylinkių žmonės sutrinka ir ima kalbėti pašnibždomis. “Savo akimis matėme, kaip jų raganos pasitepa pažastis sviestu ir mėnulio pilnaties šviesoje sklando virš slėnio“. Kito kaimelio gyventojas pirštu rodo į kalno pusę ir prisiekia ne kartą matęs, kaip pulkas rankomis susikibusių moterų, sukosi ratu mėnesienoje ir šaukė pasirodyti Nelabąjį. Soportújar turi šiurpą keliančią reputaciją, kuri puikiai tinka helovyno vakarėlio šventimui. Tačiau šio miestelio gyventojai raganiškų ritualų ritmu gyvena ir visas likusias metų dienas ir naktis.
Minas de Rio Tinto. Pragaras ar Marsas?
Nemanau, kad kuriam iš Jūsų teko pabuvoti Marse. Nebuvau ten ir aš, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip Marsą įsivaizduoja kiti – irgi niekada jame nebuvę. Smalsumą kelia tai, kad vieta, vadinama Marsu Žemėje, apsupta Huelvos provincijos kalvų, apaugusių kamštinių ąžuolų giraitėmis. Žvelgdamas į žemėlapį matau, kad visai netoli ir Jabugo (Chabugo) – Huelvos iberijos kiaulės kumpių sostinė. Nebloga kaimynystė. Dar kartą žvilgteliu į palydovinius šio rajono vaizdus. Oho! Ąžuolų giraitėse slepiasi tikrai kažkas nepaprasto.
La bahía de Cádiz. Druska sidabro inde
Kadiso miestą vietiniai gyventojai švelniai vadina “La Tacita de Plata” - sidabro indelis. Šio pavadinimo kilmė aiškinama labai įvairiai – neva “Gibraltaro stulpai”, kuriuos perplėšė Heraklis, atidarydamas kelią į Atlantą, buvo iš sidabro. Šį apibūdinimą miestas galėjo gauti ir dėl savo svarbos bei turtų. O gal būt “Sidabro indelio” vardas tiko todėl, kad miestą supančią įlanką įrėmina sidabru spindintys druskos laukai?