Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Kordobos romėnų tiltas
Romos kronikose rašoma, kad 45 m. pr. Kr. Cezario kareiviai Guadalkivyro upę šioje vietoje įveikė žengdami per vandenyje kyšančius akmenis. Po penkiasdešimties metų, Imperatoriaus Augusto laikais antikinė Kordoba išsiplėtė ir atsirėmė į dešinį Guadalkivyro upės krantą, todėl buvo pradėtos tilto statybos. Kada tiksliai jos buvo baigtos nėra žinoma, tačiau šis tiltas buvo vienintelis Kordobos tiltas dar beveik du tūkstančius metų.
Kordoba. Karališkasis Alcazar
Keliautojai, kurie skiria Kordobos miesto apžiūrai tik dieną, dažniausiai čia nesilanko. Geriausiu atveju praeina tik šios tvirtovės sienų metamu šešėliu skubėdami aplankyti kitas šio miesto įžymybes – Mečetę - Katedrą, senąjį Romos tiltą ar Juderia kvartalą. Kordobos „Alcázar de los Reyes Cristianos“ yra matomas iš toli, yra pačioje miesto širdyje, jo tikrai nereikia ieškoti žemėlapyje, klaidžiojant siauromis senamiesčio gatvėmis, tačiau jo lankymas paliekamas „kitam kartui“ dažniausiai dėl laiko stokos. O kas, jei šiai lankytinai vietai rastumėte pusantros valandos laiko net ir labai intensyviame dienos plane?
Žydai Andalūzijoje
Andalūzija drąsiai save vadina trijų kultūrų ir religijų teritorija. Žydai dabartinės Ispanijos teritorijoje atsirado dar Romos Imperijos laikais, ilgą laiką taikiai sugyveno su krikščioniais vizigotais, VIII amžiuje Pirėnų pusiasalyje pasirodę maurai pridėjo į šį katilą trečiąjį - musulmoniškos kultūros ir religijos ingredientą. Sekančius 800 metų visos trys kultūros ir religijos sugyveno pakankamai glaudžiai ir nekonfliktiškai - žinoma, viduramžių tolerancijos supratimo ribose.
Kordobos miesto istorija trumpai
Tuo metu, kai Paryžius ir Londonas buvo vikingų niokojami provincijų miestai, o apie Berlyną dar niekas nebuvo girdėjęs, Kordoba visame pasaulyje garsėjo kaip labiausiai apgyvendintas, turtingiausias ir klestintis Europos miestas,pirmaujantis švietimo ir kultūros centras. Iš šio miesto Umayjadų dinastijos kalifai valdė beveik visą Pirėnų pusiasalį ir statė didžiausią pasaulyje Mečetę. Savo laiku Kordoba savo reikšme prilygo Konstantinopoliui ir Bagdadui.
Lucena. Lai Saugo Mus Dievas
„Ar verta išlipti iš traukinio ir apžiūrėti Kėdainius?“ Ką atsakytumėte į tokį nepažįstamo keliautojo klausimą, perkančio bilietą iš Vilniaus į Klaipėdą? „Žinoma, kad taip!“ – derėtų atsakyti, jei keliautojas yra škotas, domisi žydų tautos istorija, Radvilų šeimos palikimu ir yra prisiekęs agurkų augintojas. O kam patartume užsukti į Liuceną, esančią šalia greitkelio, vedančio į Kordobą?
Andalūziška Bohemijos Rapsodija
Senuose dokumentuose minima, kad 1425 metais į Saragosos miestą atvyko būrys tamsaus gymio keliautojų. Jiems vadovavo Don Chuanas, prisistatęs Mažojo Egipto kunigaikščiu. Toks aukštas atvykėlio statusas leido jam tiesiogiai kreiptis į karalių Alfonsą V ir prašyti leidimo tęsti piligriminę kelionę į Santjago de Kompostelą. Prašyme nurodyta, kad reikėtų ne tik leidimo, bet ir „Apsaugos rašto“, kuris garantuotų saugią kelionę, kuri užtruks septyneris metus. Tačiau atvykėlių iš Mažojo Egipto kelionė po Ispaniją užtruko gerokai ilgiau.
Rute. Anyžiai ir varinės triūbos
Pro Rute teko pravažiuoti kelis kartus, todėl iš šalikelės reklamų jau žinojome, kad kažkur šiame miestelyje yra vertas dėmesio restoranas, viešbutis, kelios saldumynų gamyklos ir anyžiaus muziejus. Iš kur tas anyžius Kordobos provincijos pakraštyje, paklausite Jūs?
Kordobos kiemelių fiesta
Gegužės mėnesį Kordobos senamiestis virsta spalvų, kvapų ir gėlių fiesta. Dviem savaitėms savo kiemelių duris miestelėnai atveria „Fiesta de los Patios“ festivalio lankytojams, kad parodytų įspūdingus miesto brangakmenius, o taip pat laimėtų pagrindinį – gražiausio kiemelio prizą.