Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Sevilijos spalvos
Sevilija turi savo firmines spalvas. Jos tokios ypatingos, kad pavadinimai sunkiai verčiami į lietuvių kalbą. Albero – geltona garstyčių ir Carmesi – tamsiai raudona, dar vadinama giliai purpurinė. Šios dvi yra labiausiai pastebimos vaikštant po Seviliją. Jomis dažytos Plaza de Toros, Palacio de San Telmo, Palacio de las Dueñas, Basilica de la Macarena, Plaza de la Alfalfa barų ir dar daugybė kitų pastatų sienos.
Karmona. 5000 metų Andalūzijos keptuvėje
Andalūzijoje yra bent keletas miestelių, kurie didžiuodamiesi save vadina „Andalūzijos balkonu“, nes visi jie pakibę ant apylinkėse dominuojančių uolų šlaitų, nuo kurių atsiveria vaizdai iki pačio horizonto. Sevilijos pašonėje įsikūrusi Karmona pastatyta ant 200 metrų aukščio Alcores kalnagūbrio grandinės, nuo kurios gali apžvelgti beveik iki horizonto plytinčią La Vegą, kuri laikoma karščiausia Andalūzijos lyguma. Taigi Karmonos gyventojai nieko nepagražina girdamiesi, kad jų miestas yra balkonas su vaizdu... į keptuvę.
NO8DO yra NO8DO
Kol naujieji miestai samdo įvaizdžio kūrimo komandas reprezentuojančių prekinių ženklų ir reklamos šūkių kūrimui, Sevilija vykdo atvirkštinį procesą - ieško mokslininkų, kurie galėtų paaiškinti šio miesto simbolių reikšmę ir jų atsiradimo istoriją. Galima pasiginčyti su dizainerių komandos siūlomu simbolio koncepcija, tačiau kas norės diskutuoti, kai simbolio autorystė priskiriama pačiam Herkuliui?
Sevilijos pelkės
Finikiečiai Sevilijos gyvenvietę įkūrė gilios Tartesijos įlankos pakrantėj, visais šalia Guadalquivir upės žiočių. Per daugiau nei tris tūkstančius metų upės delta pasislinko per 90 kilometrų pietvakarių kryptimi, įlanka užsinešė dumblu, todėl dabar jos vietoje plyti didžiulė pelkė, kuri vadinama Marismas de Guadalquivir.
Triana. Kitoje upės pusėje
Kaip Vilnius turi Užupio respubliką, taip ir Sevilijos Trianos rajonas, antrapus Guadalquivir upės, vadinamas Nepriklausoma Trianos respublika. Šioje vietoje pirmoji kolonija įkurta dar romėnų laikais, vėliau čia buvo inkvizicijos būstinė, o naujesniais laikais, po maro epidemijos šį rajoną apgyvendino varguoliai, valkatos, jūreiviai ir keramikai. Kalbama, kad čia gimė seviljietiškas flamenko.