Jeigu pasitaiko proga, lankydamas naują miestą ar šalį visada užsuku į vietinį turgų. Vaikščiodamas tarp prekystalių bandau suprasti ką valgo, kuo rengiasi, puošiasi ir ką mėgsta vietiniai, kuo viliojami atvykėliai arba kas nuo jų slepiama. Turgus yra miesto vizitinė kortelė, spalvotas reprezentacinis atvirukas, milžiniškas gyvas organizmas, kuris akimirksniui reaguoja į naujas madas ir tendencijas, ekonomikos nuosmukius ir atsigavimą. Turgus niekada nediktuoja savo taisyklių ar madų, o prie jų prisitaiko pats, todėl pirkėjas čia visada teisus.