Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Nerja. Pašauki mane
„Mes norime į Rondo, o kitą dieną į Neriją“ – tokį pokalbį galėjote nugirsti praeitame amžiuje netoli Palangos Vasaros Estrados bilietų kasos. O mes tokius pageidavimus skaitome į Andalūziją susiruošusių XXI amžiaus keliautojų laiškuose ir džiaugiamės, kad tiek Ronda, tiek Nerija vis dar „sukasi“ lietuvaičiams ant liežuvio ir išlieka populiariausiųjų sąrašuose. Taigi šiandien plačiau apie Nerja, bet apie kitą – andalūzišką ir tariamą su atvira ch raide galūnėje.
Sevilija žaliems
Vartydami interneto puslapius galite rasti daugybę patarimų, kurie turėtų padėti Seviliją pažinti per vieną, dvi ar net tris dienas! Mums šiame mieste teko praleisti tikrai daugiau nei tris dienas, bet galiu užtikrintai pasakyti – Sevilijos per dieną, tris ar net per savaitę tikrai nepažinsite, o kuo toliau ją tyrinėsite, tuo ji labiau stebins ir žavės. Sevilija yra paslaptinga, užburianti, įtraukianti ir matuojama ne laiku ir net ne koordinačių sistemomis, o visais mums duotais pojūčiais.
¡Projibido fijar carteles!
Keliaudami po Andalūziją turėjote pastebėti šį užrašą: „projibido fijar carteles”. Dažniausiai - atspaustą ant popieriaus ar skardos lapo, rečiau - užpurkštą trafareto pagalba tiesiai ant sienos, vartų, langų ar durų apsauginių žaliuzių. Kartais toks užrašas iškalamas į pastato sieną įmūrytoje akmeninėje plokštėje. Lietuviškai šie žodžiai reiškia „draudžiama klijuoti plakatus“. Plakatų ir graffiti kultūra Andalūzijoje turi gilias šaknis, menančias net antikos laikus, todėl šiam draudimui tenka balansuoti ant siauros, kultūrą ir vandalizmą skiriančios ribos.
Pavojinga romantika
"Nepailsdamas vaikščiosiu ūksmingomis giraitėmis ir kopsiu stačiomis uolomis. Gersiu vandenį iš duburio, valgysiu vaisius nuo medžių, kalbėsiuosi su vėju ir vyrais. Galiausiai užmigsiu apgaubtas kalnų nakties, pabusiu auštant, pažadintas gaidžio giedojimo ir iš kaimo sklindančių garsų. Uostysiu šlapią žolę ir sudrėkusią duoną, stebėsiu kaip sklaidosi rūkas ir rytuose kyla saulė, kad nušviestų šį nuostabų slėnį, kuris nekantriai laukia, pasiruošęs atverti man paskutinį likusį ir dar ne visai prarastą rojų“. (Jose A. Castillo). Skamba romantiškai? Norėtumėte tai patirti?
Vėduoklės kova dėl moters rankos
Viena akimi stebiu baro terasoje pakabintame ekrane futbolo rungtynes, o kitos krašteliu - aistringą ispanų komandos gerbėją. Komandai pradedant puolimą ji sugriebia gulinčią ant stalo raudoną vėduoklę, akies mirksniu ją iškleidžia ir pradeda staigiais judesiais vėduoti orą. Puolimui žlugus - staiga ją suskleidžia (tas duslus“čakšt“!), jos galu gracingai išpiešia kelis apskritimus ore ir šaižiai sušukusi ¡Qué mierda! (lt. bet tai koks šūdas!) nusviedžia vėduoklę ant stalo ir sriūbteli gurkšnį alaus.
¡Vale hombre, no te preocupes! Istorija apie tai, kaip mokausi kalbėti andalūziškai
Planas buvo toks: apsigyvenu patogiame, autentiškame Andalūzijos mieste, kurio gatvėse skamba ispanų, o ne paplūdimio kalbų mišinys. Pasineriu į vietinio gyvenimo sūkurį, bendrauju ir mokausi gyvos kalbos. Pirmą kartą apsilankius Antekera (Antequera) mieste pasirodė, kad viskas sounds good – miesto gyventojai raižo ispaniškai, o Carrefour prekybos centro kasininkė net pasisveikino angliškai! O šventas naivume... Pasirodė, kad mokytis ispanų kalbos Antekeroje galima tik vienoje vietoje – pas ispanų kalbos mokytoją.
¡Andalūzija, te quiero!
Andalūzijos regionas pasaulyje garsus saulėtais paplūdimiais, flamenco kultūra, bulių kautynėmis, įvairių laikotarpių ir stilių architektūra ir lankytojų eilėmis, vingiuojančiomis prie gausiai lankomų Kordobos, Granados ar Sevilijos katedrų, muziejų ir alhambrų vartų. Čia yra puikaus vyno, kumpio, sūrio, žuvies. Dažnas poilsiautojas apsiriboja šiomis patirtimis. Man to neužteko, todėl po daugelio metu grįžau čia ir apsigyvenau.