Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Itálica. Istorijos donoras
Jaunystėje labiau žavėjausi istorijomis apie indėnus ir romėnus, nei apie keliautojus ar kosmoso užkariautojus. Istorijos apie Vinetų, Spartaką, Čingačhuką, Cezarį ir Kleopatrą, Topą ir Harį – ech, kaip puikiai leidau laiką apie visus juos skaitydamas! Tačiau susidomėjimas indėnais išblėso atradus, kad jų nuotykiai su istorine tiesa turi mažai ką bendro. Kai vėliau juos sutikau keliaudamas po Arizoną ir Nevadą - nei vienas nepriminė Čingačguko ar Geronimo. O štai Roma iki šiol mane traukia tarsi magnetas, nes jos istorija egzistavo ne fantazijų knygose, o tikrovėje. Ir naujų atradimų džiaugsmas dabar dar didesnis, nes romėnai Andalūzijos istorijoje paliko aiškiai matomus ir net apčiuopiamus pėdsakus. Tiek apčiuopiamus, kad dalelytę Romos net gali įsidėti į kišenę.
Teba ir Karaliaus širdis
Andalūzija savo pradžią skaičiuoja nuo Herkulio laikų. Mažuose šio regiono miesteliuose gausu romėnų miestų griuvėsių, vizigotų nekropolių, vis dar stovinčių maurų tvirtovių ar išpuoselėtų renesanso rūmų, o muziejuose – archeologinių eksponatų. Taigi, ypatingo dėmesio siekiantis andalūziškas miestelis privalo turėti slaptą „kozirį“. Osunos „koziris“ – joje filmuotas „Sostų karų“ serialas, Guadix – urvuose įrengti gyvenamieji namai, Setenil de Las Bodegas – virš miestelio namų pakibusios uolos. O štai Teba pasakoja istoriją apie Karaliaus širdį