Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Evaristo Guerra svajonių peizažai ir stiklinė koplyčia
Sukame gaublį norėdami parodyti Evaristo, kad Lietuva nuo jo gimtojo miesto tikrai tolokai, bet patiksliname, kad susipažinome su jo kūryba ne ten, o apsilankę jo parodose Andalūzijoje. Jau pirmos pažinties metu sužinojome, kad jis yra ištapęs savo gimtojo Vélez-Málaga miesto koplyčios sienas ir lubas. Kitos tokios, vieno menininko ištapytos koplyčios pasaulyje nėra, bet tai nėra užfiksuota Guinness rekordų knygoje. Ir net viską žinančioje Wikipedia nieko nerašoma apie patį Evaristo Guerra - nepaprastų peizažų tapytoją iš Andalūzijos.
Mergelė eina vandeniu
Visada vaizduojama su vaiku ant rankų, tačiau vadinama ir Ponia ir Nekalta Mergele Karmen. Apsireiškė ant kalno, tačiau jau daugiau nei 800 metų vadinama Jūros Žvaigžde ir yra laikoma jūreivių, žvejų ir jūros prekeivių globėja. 1901 metais, karaliaus įsakymu, buvo paskirta prižiūrėti ir Ispanijos karinį jūrų laivyną. Taigi Nuestra Senora de la Carmen turi tikrai nemažai pareigų, kurias atsakingai vykdo. Atsidėkodami už jos rūpestingumą ir globą beveik visi Andalūzijos pakrantės miesteliai kas metai, liepos 16 dieną organizuoja procesijas ir neša sostą su jos atvaizdu ne tik gatvėmis, bet ir plukdo į jūrą.
Kuo tiki andalūzai?
Jei skaitote apie Granados musulmonų karalystę, apie Izabelę Katalikę, apie sefradų žydus ir Šventąją Inkviziciją,- tampa kiek baugu keliauti į Andalūziją? Ko tikėtis lankant arabų ir inkvizicijos laikus menančius miestus? Ar tikrai čia fanatiškai švenčiamos Kalėdos, Velykos ir įvairiausios kitos religinės apeigos? Dažnas prieš atvykstant mūsų klausia – ar labai tie andalūzai religingi?
Ant aukšto aukšto kalno
Kiekvienas Andalūzijos miestas, miestelis ar kaimelis turi savo Šventąjį Globėją. O kai kurie – net ir po kelis. Globėjai rūpinasi, kad miestelio neužpultų ligos, nepriteklius ar kitos bėdos. Tačiau ne vien Globėjai, bet ir gyventojai turi pareigų. Nuo seno jie Globėjams statydavo bažnyčias ar koplyčias, kuriose garbingiausią vietą skirdavo išpuoštai Globėjo skulptūrai.
Kai tunas nėra tunas
Ispaniškai žuvis tunas yra atún, todėl jei užsimiršę restorane paprašysite „tuno“ galite likti nesuprasti. Tuna yra universiteto studentų brolija, kurios nariai, pasipuošę tradicine, senovinio kirpimo universiteto uniforma, apsiūta skiriamaisiais ženklais ir emblemomis, keliauja po pasaulį dainuodami, grodami, juokaudami ir visaip kitaip linksmindami publiką.
Guadalikivyro mustangai
Naujoji Amerikos arklių istorija prasidėjo 1493 metais, kai Kristupas Kolumbas išplaukė į savo antrąją kelionę į Ameriką. Kadangi tais laikais Amerikos žemyne arklių nebuvo, Ispanijos karaliai nurodė kartu su ekspedicija išsiųsti ir 12 grynakraujų andalūziškų žirgų bei kumelių. Tačiau atsitiko taip, kad apsukrūs Sevilijos prekiautojai vietoj grynakraujų, už gerą kainą prakišo paprastus, pusiau sulaukėjusius arklius, sugaudytus Guadalkivyro upės deltoje.
Rugpjūčio feria karališkai
Feria yra triukšminga ir spalvinga miesto šventė - mugė, kurios metu švenčiama su „užmoju“. Nerasite dviejų vienodų ferijų - jas jungia gal tik tradicija moterims puoštis flamenco kostiumu, važinėtis karietomis, dainuoti ir šokti sevillanas ir negailėti ledukų ruošiant tradicinį feria gėrimą. Visa kita yra ilgos evoliucijos rezultatas - pavyzdžiui Sevilijos „Feria de abril“ yra puošni, tačiau tik „saviems“ skirta šventė, Chereso miesto pavasario feria skirta žirgams, chereso vynui ir flamenco, Malagos feria adaptavosi prie popturizmo poreikių, o mūsų miesto feria yra... Karališka.
Skalbiamės viešai
Posakis apie viešą baltinių skalbimą Andalūzijoje yra natūraliai dviprasmiškas. Iš vienos pusės - tai specialiai skalbimui įrengta vieta, į kurią seniau kiekvieną popietę rinkdavosi moterys, nešinos skalbinių krepšiais, iš kitos - tai buvo puiki vieta pasidalinti naujausiomis žiniomis ir paskalomis.
Ką saugo grotos?
Ispaniškuose miesteliuose į gatvę išeinančių namų langai yra apsaugoti tvirtomis metalinėmis grotomis. Mūsų nuolat klausia atvykę lietuviai: „Kam jos skirtos?!“ Šios grotos ispaniškai vadinamos la reja, o atsirado jos dar antikos laikais ir į Ispaniją atkeliavo iš Romos. Pradžioje grotos buvo naudojamos tik specifinės paskirties pastatuose – pvz. apsaugoti šventyklos turtą ar jas uždėdavo ant miesto kalėjimo langų. Tačiau X amžiuje situacija pasikeitė.
Andalūziški pasisveikinimo bučiniai: duok žandą, mua!
Labiausiai trikdantis susitikimo momentas tarpkultūrinėje aplinkoje bent jau man – tinkamas pasisveikinimas. Pamojuoti ranka, ar ją ištiesti? Linktelti galvą, kiek ilgai ir kiek žemai? Tapšnoti per petį ranka ar paglostyti? O bučiuotis? Kiek kartų ir nuo kurio žando pradėti?
Balandžių ekonomika
Balandžiai yra monogamiški ir visa gyvenimą išlieka prisirišę prie lizdaviečių. Palankiomis sąlygomis šie paukščiai išgyvena iki 15 metų. Per metus vienas balandis gali pagaminti iki trijų kilogramų mėšlo, todėl nesunku paskaičiuoti kiek jo per savo gyvenimą prigamins šių paukščių pora, įsikūrusi jūsų namo pastogėje. O jeigu tų porų bus keli tūkstančiai? – jaučiu siaubą jūsų akyse, tačiau neskubėkite balandžių smerkti.
Jurgitos korida. Meilė, siaubas ir euforija
Šiai istorijai reikia pratarmės. Jurgita, atvykusi į mūsų Antequera miestą, pamatė plakatą, pranešantį apie „Feria de Agosto“ metu vyksiančią koridą. Perskaitė ir užsigeidė viską pamatyti savo akimis. Pirmą kartą savo gyvenime. Užklausė mūsų, ar verta rizikuoti ir nusipirkti bilietus, net jei viduje jaučia daug nerimo, baimės ir abejonių. Visgi bilietus ji nusipirko ir atvyko dar kart, pamatyti renginio. Prieš koridą spėjome susitikti, išgerti po taurę rebujito ir vyno, trumpai papasakoti koridos ritualus ir pagrindines taisykles, pasikalbėti, net pajuokauti. Taip išlydėjome koridos naujokę į renginį.
Sevilijos Feria de Abril atvirkščiai
Ilgai galvojau kokią analogiją reikėtų pasitelkti bandant perteikti patirtus įspūdžius. Ne – tai ne tradicinis folkloro festivalis, su scena, vedančiaisiais ir aiškia programa. Ir net ne kokia mugė, kur verda prekyba, skamba muzika ir kvepia raugintais kopūstais. Ir net ne gegužinė, kur putoja alus ir trypiama kojomis. Sevilijos Feria de Abril yra viskas kitaip, tai tarsi „atvirkščia“ šventė, kurioje viskas vyksta ne toje scenos pusėje.
Amžini Yanna sodai
Sodininkystės istorija prasidėjo maždaug prieš 4000 metų, kai žmogus prisijaukino augalus savo reikmėms. Augalai apsirūpino žmogų maistu, todėl jis galėjo pereiti prie sėslaus gyvenimo būdo, prisitaikyti pasirinktą vietą savo poreikiams - statyti namus, įrengti kiemus, formuoti gatves ir kurti miestus. Mokėdamas norimoje vietoje išauginti augalus jis pradėjo kurti aplinką, kuri teikė ne tik maistą, bet ir estetinį malonumą. Taip atsirado pirmosios žaliosios vidinės namų ir miestų erdvės – sodai ir parkai.
Semana Santa žaliems
Semana Santa oficialiai pristatoma kaip kasmetinis krikščioniškas Jėzaus iš Nazareto kančios, mirties ir prisikėlimo minėjimas, bei viena iš savičiausių Andalūzijos krikščioniškų jausmų išraiškų. Tai vietos bendruomenei labai svarbus socialinis, kultūrinis ir net ekonominis reiškinys, turintis senas tradicijas. Semana Santa nepalieka abejingų – vieni, norėdami pasislėpti nuo šios šventės galingo prasiveržimo ir triukšmo išvažiuoja kuo toliau, kiti su nuostaba ir pagarbia baime stebi keistus vietos ritualus, treti neslepia džiaugsmo ašarų ir atvira širdimi išgyvena stiprų tikėjimo jausmą. Taigi – kas ta Semana Santa, kaip ją matome mes, turėdami unikalią galimybę prie jos prisiliesti iš labai arti.
Sostai Šventosios Savaitės procesijose
Svarbiausias Šventosios Savaitės (isp. Semana Santa) procesijos akcentas į kurį krypsta visų akys yra „trono“, kurį lietuviškai ko gero reikėtų vadinti „sostu“. Taip vadinami puošnūs neštuvai ant kurių, pakilusi virš minios plaukia svarbiausia, labiausiai gerbiama ir garbinama procesijos ikona - Šv. Mergelė.
Meskite į mane akmenį, arba viskas apie Nazarėnus
Kasmet, kol lietuviai ruošiasi Velykų sekmadienio dažytų kiaušių ritinėjimo ir kiečiausio margučio galo turnyrams, andalūzų galvose kirba visai kiti dalykai. Patikėkite – zuikučiai ir kiaušiai čia nėra pirmaeilis rūpestis – vyrai, moterys ir vaikai ruošiasi Šventosios Savaitės procesijoms.
Konkurencija dėl varpelių Šventosios savaitės procesijoje
Šventosios Savaitės procesijos yra tradiciniai vietos bendruomenės renginiai, į juos įtraukiami visi – net ir vaikai. Kas dalyvaus ir kokią rolę vaidins, koks bus procesijos scenarijus, priklauso tik nuo vietos bendruomenės sprendimo, todėl visos procesijos turi kažką išskirtinio.
Carcabuey. Fiesta de la Matanza
Skambiname poniai Mercedes prašydami, kad rezervuotų mums vietas pirmosiose eilėse. Jeigu jau ryžomės dalyvauti tokioje šventėje - negalime praleisti net smulkiausios detalės. Patikiname, kad nesame ištroškę kraujo ar šiurpą keliančių vaizdų, pažadame, kad gerbsime vietos tradicijas ir laikysimės taisyklių, kad ir kokios keistos jos pasirodytų. Tokioje fiestoje dalyvausime pirmą kartą, todėl nusiteikiame maksimaliems išbandymams. Jau pats fiestos pavadinimas kalba už save: „La Matanza“ (skerstuvės).
Laikas suknelėms su taškeliais
„Los lunares“ – taip ispaniškai vadinamos „taškuotos“ suknelės, kurias dažnai pamatysite ne tik per flamenco pasirodymus, bet ir andalūziškų švenčių metu. Tokią suknelę dėvėjo ir Madona klipe „La Isla Bonita“. Ispaniškas lunares pavadinimas kilo nuo žodžio mėnulis – la luna, o šis raštas atsirado visai netyčia, kai XVII amžiuje kažkuri Kadiso o gal ir Sevilijos audinių dažykla pridarė broko, išdažydama didžiulį kiekį audinio apvaliomis dėmėmis.