Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Dėmesio - baklažanai!
„Meterse en un berenjenal“ - patekti į „baklažanyną“, taip ispaniškai vadinama situacija, kai patenkama į tikrą balaganą, netvarką arba į situaciją iš kurios sunku ištrūkti. Už šį posakį turėtume būti neakivaizdžiai dėkingi arabams, kurie šią bulvinių šeimos daržovę į Andalūziją atgabeno iš Indijos.
Sraigės skonis
Andalūzai juokauja, kad valgo sraiges todėl, kad jas lengva pagauti. Taip, sugauti nesunku, ypač kai jos auginamos sraigių fermose, tik gaudyti reikės ilgai. Balandžio pradžioje sraigės pasirodė Kordobos provincijos tapa baruose, o štai gegužę jos paršliaužė į Kadizo provinciją. Yra net dvi pagrindinės valgomų sraigių rūšys - caracoles y cabrillas. Kuo skiriasi? Dydžiu!
Apie 1000 metų!
Manoma, kad tiek metų turi šie alyvmedžiai augantys netoli Casabermeja miestelio, Arroyo de Coche apylinkėse. Aplinkui auga ir daugiau, jaunesnių, tačiau šie medžiai labiausiai išsiskiria savo trijų kamienų stotais, kurių bendras perimetras daugiau nei 7 metrai.
Sofrito. Ispanų virtuvės eliksyras (receptas)
Ispanišką sofrito galima apibūdinti kaip daržovių padažą bei daugumos troškinių, ryžainių (paelijos) ir patiekalų iš makaronų pagrindą. Jam ruošti naudojamas česnakas, svogūnas, žaliasis pipiras, raudona paprika ir pomidoras. Dažnai sofrito vadinamas kaip „šviesiai rudo atspalvio keptų daržovių ruošinys, o ne patiekalas savaime“. Tai bene populiariausia daržovių kepimo technika ne tik Ispanijoje, bet ir daugumoje Viduržemio jūros ir Lotynų Amerikos šalių virtuvėse.
Receptas: Jūros lydeka “a la marinera” padaže
Šis patiekalas skaitomas Kūčių stalo patiekalu, nors yra mėgstamas ir valgomas tiek Naujųjų metų išvakarėse, tiek kitomis progomis. „Merluza a la marinera“ pavadinimą šmėžuojant galite rasti ir Andalūzijos restoranų meniu. O jį radus, labai kviečiu išbandyti. Asmeniškai man ši klasikinė baltos žuvies ir balto padažo sąjunga asocijuojasi su žilagalve senučiukų pora, ką tik po pietų ropojančia Viduržemio jūros promenada, meiliai susikibusia rankomis. Tokia tvirta, gardi ir tokia klasikinė…
Receptas: kūčių stalo sriuba “sopa de picadillo”
Picadillo sriuba yra andalūzijos regiono sriuba, gaminama iš smulkiai supjaustytų ingredientų (nuo ko ir kilo jos pavadinimas). Ji ruošiama žiemos mėnesiais ir yra tradicinis kūčių vakarienės patiekalas.
Avokado tartaras. “Bodegas Bentomiz” receptas
Bodegas Bentomiz vyno daryklos restorane paprašiau jų restorano meistrės Mari Ángeles pagaminti ką nors greito ir jų svečių labai mėgstamo. Mari neabejodama pasirinko avokado tartarą. Mari gamina, o aš seku kiekvieną jos žingsnį.
Ensalada mixta (receptas)
Jei esate skūpus ir manote, kad kiekvienas, atėjęs į restoraną, turi valgyti tik iš savo lėkštės, išgyventi prie stalo Andalūzijoje jums bus tikras iššūkis! Ar tai būtų užkandis, ar pagrindinis patiekalas, ar desertas, kurį išsirinkote meniu tik sau, teks dalintis.
Receptas: Malagos salotos (ensalada malagueña)
Ko jau ko, bet andalūzams tikrai galima pavydėti gyvenimo džiaugsmo. Kaip jie krykštauja susitikę vienas kitą, kaip sugeba nepailstamai pliurpti apie paprastas nepaprastas gyvenimo smulkmenas, kaip natūraliai ir subtiliai drąsina ir palaiko vienas kitą komplimentais,- taip smagu to iš jų mokytis. Dar viena žavinti andalūzų savybė – paprastumas. Nereikia dalykų komplikuoti!
Sūdyta menkė ir kaip ją išdruskinti
Ispanijos turguose ir prekybos centruose kiekvieną dieną galima įsigyti puikios šviežios žuvies. Tad kam rinktis sūdytą menkę, kurios kaina, beje, yra tokia pati, kaip ir šviežios? O juk nupirktą žuvį dar teks kelias dienas išdruskinti, kad būtų galima ją paruošti? Kai tokius klausimus žiūrėdama į sūdytos menkės gabalą uždaviau žuvies prekeiviui turguje, labai greit gavau aistringą atsakymą: Bet skonis! Jis visiškai kitoks! (isp. ¡Pero el sabor es absolutamente distinto!)
Šaltasriubės receptas: “porra antequerana”
Nenustebkite, jei pasigaminę šią andalūzišką šaltasriubę, jau nuo pirmos lėkštės pajusite jai priklausomybę. “Porra antequerana” tinka kaip greitas sotus užkandis pietums arba kaip pagrindinis patiekalas vakarienei, o jos stiklinė ryte neabejotinai pagerins savijautą po šventinio vakarėlio. Ji nebrangi ir maistinga, lengvai paruošiama, o pagaminta šaldytuve gali stovėti kelias dienas. Ši sriuba tokia universali, kad tinka ir šaltuoju metų laiku. Nors ji skaičiuoja bene kelis tūkstančius metų savo istorijos, iki šiol labai populiari. Šiandien garsūs Ispanijos virtuvės šefai ją naudoja labai išradingai – dekoruoja įmantrius patiekalus, porros lašeliais užbaigia šiuolaikiškas tapas arba derina ją kaip šaltą padažą paukštienos ar žuvies patiekalams.
Ispaniškos šaltsriubės. Gaspačo receptas
Gaspačo sriuba (isp. gazpacho) tikriausiai daugiausia ovacijų pasaulyje susilaukianti ispaniška šaltasriubė. Ši sriuba turi dar bent penkias ne mažiau gardžias pusseseres (ajoblanco, salmorejo, mazamorra, porra antequerana). Pasakojame apie jas trumpai.
Balta mišrainė (ensaladilla rusa) ir jos migracijos istorija + receptas
Ispanijoje populiariausių patiekalų gretose šalia omleto, paelijos bei gazpacho rikiuojasi ir balta mišrainė. Šioje šalyje ji vadinama rusiškomis salotomis. Kaip atsitiko, kad balta mišrainė iš Lietuvos, Olivye mišrainė iš Rusijos, vokiška mišrainė iš Vokietijos ir švediška iš Švedijos, Ispanijoje vadinama rusiška?
Gaminame su Ana: ispaniškas omletas (tortilla de patatas)
Ispanai jau kelis šimtmečius diskutuoja, ar jų nacionalinis patiekalas ispaniškas omletas (isp. tortilla de patatas) turi būti gaminamas su svogūnu, ar be jo. Susitarimas iki šiol nepasiektas. Šis paprastas bulvių, aliejaus, kiaušinių ir druskos patiekalas slepia dar vieną dilemą. Kaip jį kepti? Nedaug, kad liktų kreminė tekstūra, ar ilgiau, kad taptų kietas kaip plyta? Pagal tai, kaip iškeptą omletą mėgsti, gali net susilaukti pravardės - liquidista (skystavalgis) arba cuajadista (kietavalgis).
Gaminame su Ana: mėsos kukuliukai (albóndigas) migdolų padaže
Ar galite patikėti, kad mėsos kukuliukus Europoje išpopuliarino ne IKEA o Andalūzijos maurai? Ispanų kalboje jie vadinami albóndigas, o pavadinimas kilo iš arabiško Al búnduga, reiškiančio rutuliuką.
Gaminame su Charo: „Galipuche“ troškinys iš laukinių smidrų
Kaip lietuviai po miškus rudenį ieško grybų, taip pavasarį, sužaliavusiose pievose ir kalnuotose vietovėse andalūzai ieško laukinių smidrų, tagarinų ir pankolių. Vieniems tai smagus laisvalaikio užsiėmimas, kitiems – net pragyvenimo šaltinis. Tik atsiradus pirmiesiems laukiniams smidrams turguje, virtuvės šefė Charo Carmona pakvietė iš jų gaminti „Galipuche“ troškinį.
Gaminame su Charo andalūzišką apelsinsriubę
Pasakoti Andalūzijos virtuvės istoriją ir gaminti šio regiono patiekalus pakvietėme ypatingą moterį, virtuvės šefę, dvidešimt keturis metus gyvuojančio restorano, tapų baro Arte de Cozina šeimininkę Charo Charmona. Ypatingame jos šeimos restorane galima išskirtinė kulinarinė kelionė laiku: čia pagal senus regiono receptus atkuriami ir gaminami gardūs andalūziški patiekalai.
Gaminame su Ana: lęšių troškinys
Andalūzijoje žiemos metu namų virtuves užkariauja troškiniai. Regione populiariausi avinžirniai, lęšiai ir pupos (dar vadinamos legumbres) troškinamos su gausybe daržovių ir mėsa, žuvimi arba jūros gėrybėmis. Vieną labai paprastai troškinį kviečiu išbandyti ir Lietuvoje.
Smaližių šokoladinis kremas
Kartą vienoje alyvuogių aliejaus degustacijoje, kurią vedė toks Juan, išgirdome labai netikėtą receptą. Juan dalinosi prisiminimu, kaip senais laikais, kai nutellos dar nebuvo, mama jam gamindavo patį gardžiausią pasaulyje šokoladinį kremą. Receptas netikėtas, paprastas, o be to ir sveikas. Tinka suaugusiems ir mažiems.
Kaip pasigaminti alyvuoges namuose?
Internete lietuvių kalba randu receptų, rekomenduojančių paimti vieną indelį žalių, kitą - juodų alyvuogių, marinuoti jas porą parų su česnakais, medumi, apelsinų sultimis, aliejumi su žolelėmis... ir gardumėlis! Bet jei tas alyvuoges nusiskynei nuo medžio? Kaip tuomet?