Andalūzijos
gastronomija
Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą.
Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios gastronominės istorijos
Kiaulės dienoraštis
„Aš kiaulė, Ibérico kiaulė. Išbridusi iš ąžuolynų pavėsio ir pievų žalumos“- norėtųsi sueiliuoti visą juodosios ibérico kiaulės istoriją, bet tam reikėtų pasitelkti rimtesnių poetų pagalbą. Kodėl tiek emocijų ir poezijos? Gal todėl, kad iki šiol neteko matyti laimingesnių kiaulių. Sako, kad jos ne tik anatomiškai artimos žmogui, bet ir moka išreikšti savo emocijas. Na ir kas, kad žvaliai po ganyklą bėgiojančių „juodškių“ likimas iš anksto nulemtas. Jos vis tiek atrodo labiau patenkintos gyvenimu, nei fermų nelaisvėje žviegiančios giminaitės.
Mėsa Andalūzijoje. Praktiniai patarimai
Gūžčiojate pečiais skaitydami nesuprantamus patiekalų pavadinimus Andalūzijos restoranų meniu ar suglumstate regėdami prieš jus padėta visai ne tokį, kokio tikėjotės, patiekalą? Užsisakyti maistą savarankiškai svečioje šalyje jums padeda patirtis ir intuicija arba patiekalo nuotrauka šalia pavadinimo? Nenusiminkite, jūs ne vieni. Pabandykite patys paaiškinti andalūzui kas yra cepelinas, šaltiena ar koks paplūdimio čeburėkas! Taigi – nenuleiskite rankų ir nebadykite pirštu tik į pažįstamą paelją ar gazpacho. Pristatome įvadinį straipsnį, skirtą po Andalūziją savarankiškai susiruošusiam keliauti mėsėdžiui.