Kita Sevilijos istorija

XVII amžiaus Sevilija buvo kontrastų miestas. Viena vertus – galingas ir spalvingas, kupinas turtų ir nuostabių paminklų, o iš kitos - paženklintas skurdo ir ligų. Šio amžiaus viduryje vykę tragiški įvykiai sužlugdė Ispaniją, kuri virto antrarūše pasaulio galia, o Sevilijoje baigėsi klestėjimo amžius - miestas dar blizgėjo baroko auksu ir tuo pačiu jau duso nuo skurdo ir ligų.

Hospital de la Caridad | ©laimafoto

Migelio Mañara istorija yra tarsi šio virsmo iliustracija – jaunystėje paveldėjo milžiniškus turtus ir tapo vienu turtingiausių Sevilijos žmonių. Garsėjo savo palaidu, triukšmingu ir skandalingu gyvenimo būdu, tačiau po žmonos mirties išgyveno asmeninę krizę, nuėjo ilgą atsivertimo ir atgailos kelią, galiausiai paaukojo savo turtus labdarai. Mirė būdamas „Šventosios Labdaros Brolijos“ prezidentu, savo pačio įkurtos labdaros ligoninės lovoje ir palaidotas bažnyčioje, kurią pats pastatė.

Iš pradžių „Hermandad de la Caridad“ (Labdaros brolija) savo lėšomis laidodavo nubaustus mirtimi, traukdavo iš Guadalquivir upės skenduolius, gatvėse rinkdavo ir į paskutinę kelionę palydėdavo mirusius epidemijų metu. 1662 metais Migelis Mañara tampa brolijos nariu ir palaipsniui ją paverčia labdaros įstaiga, kuri suteikia pastogę ir maistą vargšams, o nepagydomiems ligoniams - nuolatinę globą.

Pirmiausiai Mañara paprašė karaliaus skirti patalpas „Alfonso karališkosios laivų statyklos“ sandėliuose. Pertvarkytose patalpose šaltais metų mėnesiais, nakties valandomis bronzos induose degdavo anglis, kurių šiluma šildydavo pasiprašiusius nakvynės. Netrukus buvo įrengtas valgomasis išalkusiems, o dar vėliau duris atvėrė ir 50 lovų ligoninė, kurioje pradėta globoti ligonius, kurių atsisakė kitos gydymo įstaigos.

Mañara finansavo Brolijos pradėtos bažnyčios statybą trukusią dešimtį metų ir atidarytą 1674. Bažnyčios puošybos darbai tęsėsi dar 10 metų, o tam Mañara lėšų negailėjo - jis užsakė nutapyti paveikslus didiesiems to meto menininkams: Murillo, Valdés Leal ir Roldán. Bažnyčios sienas puošė net 8 Murillo paveikslai, tačiau Napoleono maršalas keturis jų pavogė Nepriklausomybės karo metu“. Vėliau šie paveikslai atsidūrė garsiausiu pasaulio muziejų kolekcijose, o jų vietose dabar eksponuojamos kopijos. 

Jeigu Sevilijai skyrėte tik kelias dienas - vargu ar liks laiko apsilankyti „Hospital de la Caridad“ komplekse, tačiau čia apsilankę sužinosite kitą Sevilijos istoriją.

Kviečiame pasižvalgyti po išskirtines Hospital de la Caridad:

 

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.


Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

 

Taip pat skaitykite:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitote! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato:

Previous
Previous

Šilta, šalta, šalčiau... arba kai artinasi andalūziška žiema

Next
Next

Kalnakasybos turizmas Andalūzijoje