Andalūzijos
gastronomija
Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą.
Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios gastronominės istorijos
Kiaulės dienoraštis
„Aš kiaulė, Ibérico kiaulė. Išbridusi iš ąžuolynų pavėsio ir pievų žalumos“- norėtųsi sueiliuoti visą juodosios ibérico kiaulės istoriją, bet tam reikėtų pasitelkti rimtesnių poetų pagalbą. Kodėl tiek emocijų ir poezijos? Gal todėl, kad iki šiol neteko matyti laimingesnių kiaulių. Sako, kad jos ne tik anatomiškai artimos žmogui, bet ir moka išreikšti savo emocijas. Na ir kas, kad žvaliai po ganyklą bėgiojančių „juodškių“ likimas iš anksto nulemtas. Jos vis tiek atrodo labiau patenkintos gyvenimu, nei fermų nelaisvėje žviegiančios giminaitės.
Nendrių medus - melasa
Nors pažodžiui į lietuvių kalbą „miel de caña“ reikėtų versti „nendrių medus“ – tai nėra tas medus, kurį bitės neša iš nendrių žiedų. Iš nendrių medaus neišgautų net ir labiausiai užsispyrusi bitė, nes nendrės žydi panašiai kaip smilgos – smulkiais sausais žiedynais ant ilgų kotelių. Kažką panašaus į medų galima išgauti iš cukranendrių sulčių,- rudą ir saldžią, į medų panašią masę, dar kitaip vadinamą melasa, arba juoduoju medumi. Cukranendrė yra kilusi iš Pietryčių Azijos, o Andalūzijoje auginama nuo VIII amžiaus.
Skaičiuojame Michelin žvaigždes
Norime pasveikinti visus 4 Lietuvos „mišelinus“, kurie tikrai pelnytai gavo savo žvaigždes 2024 m. birželio 13 d. ir ta pačia proga suskaičiuoti „mišelinus“, į kuriuos galite užsukti viešėdami Malagos mieste ir provincijoje.
Valgome alyvuoges
Užsukus į restoraną ar barą Andalūzijoje dažnai kartu su gėrimu gausite ir dubenėlį žalių alyvuogių. Paragavę jų lietuviai pastebi, kad vietos alyvuogės yra „kitokios“ nei ragautos kitose Viduržemio jūros šalyse. „Kitokios“ – reiškia, kad nėra kažkuo įmantriai pagardintos, kimštos ar pamaišytos.
Viskas apie česnaką. Och tas ajo!
Victoria Beckham (ex. Posh Spice) kadaise skundėsi, kad visa Ispanija jai kvepia (o gal smirdi?) česnaku, į ką ispanai atsakė smagiu kikenimu ir nė kiek neįsižeidė. Ne tik Ispanijos, bet ir Andalūzijos virtuvė neįsivaizduojama be česnako. Jis yra visur. Nesiraukykite – jeigu iki šiol galvojote, kad česnakas (isp. ajo) yra tik šlykštus smirdukas – perskaitykite šį dosje iki pabaigos ir garantuoju, kad česnako kvapui duosite antrą šansą sužinoję apie jo fantastiškas savybes ir naudą sveikatai.
Ar tikrai paskutinė vakarienė?
Norite sužinoti pagrindinę andalūziško užstalės elgesio tradiciją? – pasižiūrėkite bet kurį paveikslą, kuriame vaizduojama Paskutinė vakarienė. Geriau įsižiūrėję, ką jos metu valgo Leonardo, Veronese, Bouts, Crespi ar kitų meistrų tapyti personažai, nesunkiai sudarysite populiariausią vakarienės meniu. Daugumoje darbų stalo viduryje pamatysite didelį indą, kuriame patiekiama žuvis, paukštiena, triušis, ožiukas arba tiesiog įpilta alyvuogių aliejaus duonos pamirkymui.
Rožinė paslaptis
Malagėnai juokauja, kad rosadą žino visi, nors niekas jos nėra matęs gyvos. Ši žuvis kažkokiu mistiniu būdu pasirodė provincijos restoranuose ir nors greitai išpopuliarėjo, nuo 1990 metų premjerinio pasirodymo nelabai toli išplito. Rosada savo pavadinimą gavo dėl rožinės (iš tiesų gal labiau oranžinės) odelės spalvos. Mėsa yra balta ir puikios tekstūros, kaulų beveik nėra. Žuvis iš veido nėra labai simpatiška, bet šiuo atveju vertinama ne išvaizda o skonis.
Ožkų karas
Andalūzijoje yra dvi ne tik fainų, bet ir ypatingų ožkų veislės. Viena jų - Malagos ožka, cabra malageña,- stambaus sudėjimo, ryškiai ryžos spalvos ir didelėmis ausimis. Paskutinio surašymo metu suskaičiuota beveik 200 tūkst. šios veislės atstovių, tačiau spėjama, kad yra užsiožiavusių ir atsisakiusių registruotis.
0% baltas ir raudonas
Šalia sėdinti ponia palinksta į mano pusę ir tyliai prašo – “gal gali užsakyti be alkoholinio vyno?” Taip, žinoma!, – turiu vilties, kad Juan Miguel (jis šios vakarienės šeimininkas) žino būdą kaip ištraukti alkoholį iš vyno, todėl klausimą peradresuoju jam.
Dėmesio - baklažanai!
„Meterse en un berenjenal“ - patekti į „baklažanyną“, taip ispaniškai vadinama situacija, kai patenkama į tikrą balaganą, netvarką arba į situaciją iš kurios sunku ištrūkti. Už šį posakį turėtume būti neakivaizdžiai dėkingi arabams, kurie šią bulvinių šeimos daržovę į Andalūziją atgabeno iš Indijos.
Ispaniška paelija
Manoma, kad paelija buvo išrasta Valencijoje, o tiksliau šio miesto pietuose esančio Albuferos ežero rajone. Todėl „paella valenciana“ yra laikoma tradicine ispaniška ir ruošiama su vištiena arba su triušiena. Galicijoje galite užsisakyti juodos spalvos paelijos, kuri nudažoma kalmaro rašalu. Yra ir Andalūziška paelija (vadinama ryžainiu / aroz), į kurią dedamos jūrų gėrybės, moliuskai, kalmarai, krevetės ir kriauklės (almejas). Būna dar paelja su mėsa, su vėžiais, su kumpiu ar vegetariška. Tačiau visų paelijų pagrindinis ingredientas yra ryžiai.
Keturi vėjai
Praeito amžiaus pradžioje buvo tokia Lietuvos rašytojų avangardistų kompanija Keturvėjininkai – dėdavo visus ir viską į šuns dienas, nepripažino nei autoritetų, nei sentimentų, piktinosi prabanga, estetika ir romantizmu. Žodžiu - kėlė vėjus.
Kiauliški mitai ir faktai
Ibérico kumpis yra ypatingas ne vien todėl, kad brangus. Atvirai pasakius, jo kaina tikrai „įkandama“, nors pasitaiko ir labai brangių egzempliorių. Šį kartą - apie ibérico kumpį gaubiančius mitus ir truputį faktų.
Antonio Malaga Banderas
Šiuos tris žodžius galite dėlioti bet kokia seka. Kaip ir aritmetikoje – sukeitus dėmenis vietomis suma nesikeičia – taip ryšys tarp Antonio Banderas ir Malagos yra neišardomas. Šio, visam pasaulyje žinomo malageño tikriausiai nereikia pristatyti – Antonio Banderas yra garsus Europos ir Holivudo filmų aktorius, beprotiškai mylimas ne tik Malagoje bet ir visoje Ispanijoje.
Mariscos - jūros maistas
Jei keliaujate po Andalūzija ieškodami naujų skonių ir patirčių, vartydami vietinių restoranų meniu turėjote užtikti ištisą skyrių, kuris vadinasi los mariscos. Jūros ar vandenyno pakrantėje galite rasti restoranų, kurie vadinasi Los Mariscos. Yra mariscos skyriai turguose, nedidelės mariscos parduotuvėlės miestuose, arba šaldymo vitrinos prekybos centruose.
Kas nedirba – tas...
Valgo, ilsisi, o gal net ir miega. Popietė, kuri prasideda nuo 14 val. ir tęsiasi iki 16 val. Ispanijoje vadinama siesta ir jos būtinumas pateisinamas solidžiais argumentais. Daugelis atvykusių piktai burba, kad siesta sugalvota tam, kad paerzinti ir suklaidinti į jų šalį atvykusius turistus, bet iš tikro yra net kelios rimtos priežastys kodėl siesta tapo tradicija.
Mėsėdžiai renkasi Ardales
Naujų metų pradžioje Andalūzijos miesteliuose prasideda fiestos. Šventės progos gali būti įvairios, tačiau formatas visur panašus – programa prasidės vietos valdžios atstovų sveikinimais, po to trumpa pažintinė – edukacinė dalis, o tada visi pajudės prie pagrindinio veiksmo - vaišių, degustacijų, konkursų ir linksmybių. Didžiausio dėmesio sulaukia šventės, kuriose kas nors dalijama už simboline kainą arba nemokamai ir dar geriau - jeigu tai yra valgoma.
Granados San Agustín turgus
Tikriausiai girdėjote posakį „šventa vieta tuščia nebūna“? Mercado de San Agustín turgus Granadoje yra puikus šio posakio įrodymas. XVI amžiaus pabaigoje pastatytas San Augustino vienuolynas buvo taip suniokotas Napoleono karų metu, kad jo likučius teko nugriauti. Vienuolyno vietoje liko plyna vieta, kurioje 1881 metais miesto valdžia nutarė pastatyti turgų.
Keturkojis paveldas
Tik nesijuokite – šios šunų veislės pavadinimas, išvertus į lietuvių kalba reiškia “ Andalūziškas vyno rūsio pelių gaudytojas” – isp. Perro Ratonero Bodeguero Andaluz. Simpatiškas andalūziškas ciuckis yra vietinė garsenybė ir publikos numylėtinis. O veislės aprašyme naudojami būdvardžiai rašomi tik su šauktukais: ¡linksmas!, ¡nenustygstantis!, ¡meilus!, ¡draugiškas!, ¡drąsus!, ¡ištikimas!, ¡inteligentiškas!. Specialistai atranda šios veislės giminystės ryšių su Raselo terjeru, tačiau be jokių abejonių – Ratonero Bodeguero yra medžiotojas virtuozas, puikiai gaudantis ne tik peles, bet ir žiurkes ar triušius.
Kroketų priklausomybė
Yra toks garsus andalūziškas patiekalas – kroketai. Sutinkamas tiek turistams rekomenduojamų restoranų meniu, tiek ir bet kuriame provincijos restoranėlyje. Andalūzas gal savo tėvynės ir neparduos, bet tikrai padarys didelį lanką, kad nuošalesniame restoranėlyje paragautų gerai vertinamus, aliejuje gruzdintus, salotos lapeliais dekoruotus kroketus.