Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Estepona yra graži
Dėl Andalūzijos miestų ir miestelių grožio ar ne grožio su keliautojais seniai nesiginčijame. Čia tiek visko įvairaus, kad užtenka kiekvienam skoniui. Užtat Esteponai darome išimtį, reiškiame didžiulę simpatiją ir net sakome, kad ji mūsų skonio. Šis, galima sakyti per prievartą Costa del Sol kurortu tapęs pajūrio miestelis, tikrai vertas ir pagyrų ir dėmesio. Esteponos ypatinga ne tik pakrantė, besidriekianti beveik 21 kilometrų. Ypatinga centrinė miesto promenada, gausiai apsodinta gėlėmis ir egzotiniais medžiais bei krūmais. Ypatingas net ir pats senasis Esteponos miestelio centras - jį galima drąsiai vadinti klasikiniu, savo unikalumą išlaikiusiu ir atsispyrusiu masinio turizmo architektūros madoms.
Seni pinigai Sotogrande
Juokaujama, kad Marbėjos gyventojo statusas vertinamas pagal vyro vairuojamo Porsche modelį, o moters – pagal jos rankinės prabangą. O greta Marbėjos esanti Sotogrande jau pati iš savęs yra statuso ženklas – joje gyvenantys tarpusavyje nekonkuruoja, todėl čia nieko nenustebinsi nei vairuojamo automobilio modeliu, ar vedžiojamo šuns veisle. Sotogrande save pristato kaip ramaus šeimyninio gyvenimo ir poilsio zona su labai neišsiskiriančiais landroveriais ir labradorais.
Punta de Tarifa. Dviejų vėjų kryžkelė
Šis pusiasalis didesnių potvynių metu kartais virstantis Isla de los Palomas sala, yra piečiausias Europos kontinento taškas. Nuo jo iki Afrikos žemyno tik 14 kilometrų. Šioje vietoje susijungia Atlantas ir Viduržemio jūra, todėl galite pasivaikščioti siauru, šias vandens stichijas skiriančiu taku. Nuo pusiasalio į šiaurę prasideda garsieji Kadiso provincijos paplūdimiai, kurie vilioja auksiniu smėliu... ir stipriu vėju. Ir dar - Punto de Tarifa yra ideali vieta stebėti banginius ir delfinus.
Playa de Bolonia. Eldorado žirgai ir žmonės
Jeigu būčiau copyrighteris, į šį tekstą privalėčiau įtraukti frazes: „kūno ir sielos harmonija“, “sąlytis su gamta“, „įspūdis visam gyvenimui“ ir raktinius žodžius: žirgas, vandenynas, kopos, saulėlydis. Dar turėčiau paminėti ne tik šiltas ir švytinčias Sandros, Marinos ir Viktorijos šypsenas, bet ir tylenį Paco. Istorija vyksta Bolonijos paplūdimyje - saulė leidžiasi į ramias Atlanto vandenyno bangas, ramiai žengdami tyliai prunkščia žirgai. Eilinis vakaras… rojuje.
Cueva de Nerja. Skradžiai žemę
Yra žmonių, kurie Viduržemio jūros paplūdimyje galėtų nepavargdami vartytis savaitėmis – skaitydami visą metinę žurnalų prenumeratą, megzdami šeimai žieminių kojinių ir šalikų kolekciją, arba ragaudami gaivius paplūdimio kokteilius ir rinkdami jų skėtukų kolekciją. Svarbiausia – kad niekas netrukdytų, o ypač darbo reikalais. O norintiems poilsiauti kiek aktyviau Viduržemio jūros pakrantė siūlo begales atrakcijų ir įdomybių.