Naujausios istorijos iš Andalūzijos:

Baltasis mirusiųjų miestelis
Malagos provincija Laima Drukneryte Malagos provincija Laima Drukneryte

Baltasis mirusiųjų miestelis

Jei nutarsite iš Malagos pajudėti mašina Kordobos link, persikėlę per pirmąją Montes de Malaga kalnų grandinę išvysite du lankytinus objektus – po dešine į jus nuo kalvos stebeilysis Osborno bulius, po kaire ant kalno pamatysite keistą baltą miestelį, su kryželiais ant stogų. Tai Casabermeja San Sebastian mirusiųjų miestelis, arba tiesiog kapinės, vienintelės visoje Ispanijoje paskelbtos kultūrinės reikšmės nacionaliniu paminklui.

Read More
Fuente de Piedra dega rausvai
Malagos provincija, Gamtos vietos Mindaugas Malagos provincija, Gamtos vietos Mindaugas

Fuente de Piedra dega rausvai

Šis sūraus vandens ežeras yra tikrai keistas. Pagal savo paviršiaus plotu yra didžiausias Andalūzijos natūralus ežeras, tačiau kaip tą dydį išmatuoti, jei dažniausiai ežeras būna sausas? Kadangi išdžiūsta vasarą ir yra sūrus, todėl priskiriamas ne prie ežerų, o prie lagūnų, kurių Ispanijoje iki šiol liko tik dvi. Yra ir tokių, kurie Fuente de Piedra tiesiog vadina pelke. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – čia perintiems flamingams rūpi ne telkinio pavadinimas, o jo gylis.

Read More
Citrinos iš Saulės slėnio

Citrinos iš Saulės slėnio

Vien tik pagalvojus apie citrinas burnoje ima skirtis seilės. Jau pagalvojote? Lankydamiesi Estelos Diaz Gomez ir Ramon Lucena Vazquez ūkyje sužinome, kad ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai mėgsta paskanauti šiuos šviežius saldžiarūgščius vaisius. Su nuostaba stebime, kaip pulkas avių leidžiasi nuo kalno ir greitu žingsniu artėja link išbertų citrinų ir apelsinų krūvos. Tikrai valgys? Ramon juokdamasis mus patikina, kad avys mėgsta citrusus, bet toli gražu ne visos gali jais mėgautis. Tam reikia šeimininkų, kurie ne tik savo sode augintų citrinas, bei ir turėtų šių vaisių fasavimo fabriką.

Read More
Andalūziška Džiuljetos ir Romeo istorija

Andalūziška Džiuljetos ir Romeo istorija

„Peña de los Enamorados“ yra nuo kalnų grandinės atitrūkęs vienišas kalnas, apjuostas greitkelio ir greitojo geležinkelio linijos. Kalno papėdėje žaliuoja pievos ir ‘Hojiblanca‘ alyvmedžių giraitės, o jo palinkusi akmeninė viršūnė iškilusi į 874 metrų aukštį. Jos dėka kalnas ir įgauna formą, panašą į žmogaus veido profilį. Dangaus fone lengva įžiūrėti plokščią kaktą, kumpą nosį, lūpų ir smakro linijas. Yra manoma, kad jau priešistoriniais laikais šiose žemėse gyvenę žmonės „Peña de los Enamorados“ kalną laikė ypatingu ir į jį orientuodamiesi statė akmens amžiaus šventyklas ir laidojimo rūsius.

Read More