Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Malagos „krepšininkas“
Vietiniai pritars, kad Malagos miestas turi tris pagrindinius simbolius: la biznaga – dirbtinė puokštė iš erškėčio ir jazmino žiedų, el boqueron – taip vietos gyventojai vadina ančiuvį ir el cenachero – šviežios žuvies pardavėją. Pirmieji du simboliai natūraliai įsitvirtino dėl savo neginčijamo žinomumo, tai žuvies pardavėjas tapo simboliu tik labai stiprios vietos valdžios „pagalbos“ dėka. Tam prisireikė daugiau nei šimto metų įvaizdžio kūrėjų pastangų.
Kai išdžiūsta upės
Andalūzijoje daugiau nei 300 dienų šviečia saulė. Gali pasirodyti, kad kraštas nuolat alinamas sausros. Taip, saulės čia netrūksta, tačiau kritulių vidutiniškai per metus regione iškrenta netgi daugiau nei Lietuvoje. Tik jie čia pasiskirsto ne vienodai: rytuose esančioje Tabernas dykumoje kritulių trūksta, tačiau regiono vakaruose esančiuose Sierra de Grazalema kalnų slėniuose - drėgna kaip tropikuose. Andalūzija yra Ispanijos sodas ir daržas ir vandens čia reikia nuolat, o ne tada, kada lyja.
Fuente de Piedra dega rausvai
Šis sūraus vandens ežeras yra tikrai keistas. Pagal savo paviršiaus plotu yra didžiausias Andalūzijos natūralus ežeras, tačiau kaip tą dydį išmatuoti, jei dažniausiai ežeras būna sausas? Kadangi išdžiūsta vasarą ir yra sūrus, todėl priskiriamas ne prie ežerų, o prie lagūnų, kurių Ispanijoje iki šiol liko tik dvi. Yra ir tokių, kurie Fuente de Piedra tiesiog vadina pelke. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – čia perintiems flamingams rūpi ne telkinio pavadinimas, o jo gylis.