Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Burgalimaro pilis ir septyni karaliai
Chaeno provincijoje, Baños de la Encima mieste iki šiol stovi seniausia Ispanijos pilis. Ji suprojektuota Kordobos kalifo Al-Hakamo II įsakymu ir statyta kaip neįveikiama tvirtovė. Ji buvo labai pažangios tų laikų karinės architektūros pavyzdys – apsupta aukštų ir galingų sienų ir triaukščių sargybos bokštų. Tvirtovė statyta ne valdovo apsaugai – joje buvo įrengtos didelės kareivinės ir ginklų sandėliai karo atveju. Pilies sienos išliko iki šių dienų ne dėl užkariautojų malonės, o dėl ypatingo statybos būdo.
Auksinės rankos
Šis pasakojimas apie žmones, kuriems auksas yra ne papuošalas, investicija, o tiesiog žaliava - kaip statybininkui plyta ar puodžiui molis. Meistrų, dirbančių su auksu yra įvairiausių - vieni gamina smulkius juvelyrinius dirbinius, kiti iš aukso kala ar lieja didesnius gaminius, yra ir mokančių iš aukso pagaminti dantis. Šį kartą užsukome į nedideles dirbtuves, kuriose darbuojasi lieknutė, tyliai kalbanti Cristina González. Ji iš aukso kuria stebuklus, rankoje laikydama tik nedidelį, švelnų teptuką.
Andalūziška Bohemijos Rapsodija
Senuose dokumentuose minima, kad 1425 metais į Saragosos miestą atvyko būrys tamsaus gymio keliautojų. Jiems vadovavo Don Chuanas, prisistatęs Mažojo Egipto kunigaikščiu. Toks aukštas atvykėlio statusas leido jam tiesiogiai kreiptis į karalių Alfonsą V ir prašyti leidimo tęsti piligriminę kelionę į Santjago de Kompostelą. Prašyme nurodyta, kad reikėtų ne tik leidimo, bet ir „Apsaugos rašto“, kuris garantuotų saugią kelionę, kuri užtruks septyneris metus. Tačiau atvykėlių iš Mažojo Egipto kelionė po Ispaniją užtruko gerokai ilgiau.
Minas de Rio Tinto. Pragaras ar Marsas?
Nemanau, kad kuriam iš Jūsų teko pabuvoti Marse. Nebuvau ten ir aš, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip Marsą įsivaizduoja kiti – irgi niekada jame nebuvę. Smalsumą kelia tai, kad vieta, vadinama Marsu Žemėje, apsupta Huelvos provincijos kalvų, apaugusių kamštinių ąžuolų giraitėmis. Žvelgdamas į žemėlapį matau, kad visai netoli ir Jabugo (Chabugo) – Huelvos iberijos kiaulės kumpių sostinė. Nebloga kaimynystė. Dar kartą žvilgteliu į palydovinius šio rajono vaizdus. Oho! Ąžuolų giraitėse slepiasi tikrai kažkas nepaprasto.
Karališkoji žirgų šokio mokykla
Pradžioje buvo... klausimai, į kuriuos teko atsakyti raštu: kas atvyksta, apsilankymo tikslas, kam bus naudojamos nuotraukos, kur bus skelbiamas straipsnis ir kas jį skaitys. Nuotraukas be atskiro suderinimo publikuoti draudžiama, o jų derinimas po apsilankymo truko net kelis mėnesius. Viską reikia pasirašyti, išsiųsti ir kantriai laukti tolimesnių nurodymų. Taip kartais elgiasi organizacijos, kurios nelabai nori, kad kas nors slampinėtų su foto kamera po jų kiemo užkaborius ir dar kažką žymėtųsi savo bloknote. Tačiau šios organizacijos pavadinime yra žodžiai, kurie kelia ir pagarbą ir smalsumą – „Karališkoji Andalūzijos jojimo meno mokykla“ (isp. “Real Escuela Andaluza del Arte Ecuestre”). Todėl į visus klausimus atsakėme nemurmėdami.
La bahía de Cádiz. Druska sidabro inde
Kadiso miestą vietiniai gyventojai švelniai vadina “La Tacita de Plata” - sidabro indelis. Šio pavadinimo kilmė aiškinama labai įvairiai – neva “Gibraltaro stulpai”, kuriuos perplėšė Heraklis, atidarydamas kelią į Atlantą, buvo iš sidabro. Šį apibūdinimą miestas galėjo gauti ir dėl savo svarbos bei turtų. O gal būt “Sidabro indelio” vardas tiko todėl, kad miestą supančią įlanką įrėmina sidabru spindintys druskos laukai?