Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Rožinė paslaptis
Malagėnai juokauja, kad rosadą žino visi, nors niekas jos nėra matęs gyvos. Ši žuvis kažkokiu mistiniu būdu pasirodė provincijos restoranuose ir nors greitai išpopuliarėjo, nuo 1990 metų premjerinio pasirodymo nelabai toli išplito. Rosada savo pavadinimą gavo dėl rožinės (iš tiesų gal labiau oranžinės) odelės spalvos. Mėsa yra balta ir puikios tekstūros, kaulų beveik nėra. Žuvis iš veido nėra labai simpatiška, bet šiuo atveju vertinama ne išvaizda o skonis.
Mojama viliotinis
Ispanai turi posakį: „sausesnis už mochamą“ – taip vadinama būsena, kai aptinki ištuštintą kreditinės kortelės sąskaitą, o štai „sudžiūvusia mochama“ vadinamas per daug liesas žmogelis, visiška džiūvena. Tačiau iš tikrųjų mochama (isp. mojama) yra pakankamai sultinga ir prabangiai skani, todėl tokių folklorinių palyginimų kilmė nėra labai aiški.
Receptas: Jūros lydeka “a la marinera” padaže
Šis patiekalas skaitomas Kūčių stalo patiekalu, nors yra mėgstamas ir valgomas tiek Naujųjų metų išvakarėse, tiek kitomis progomis. „Merluza a la marinera“ pavadinimą šmėžuojant galite rasti ir Andalūzijos restoranų meniu. O jį radus, labai kviečiu išbandyti. Asmeniškai man ši klasikinė baltos žuvies ir balto padažo sąjunga asocijuojasi su žilagalve senučiukų pora, ką tik po pietų ropojančia Viduržemio jūros promenada, meiliai susikibusia rankomis. Tokia tvirta, gardi ir tokia klasikinė…
Sūdyta menkė ir kaip ją išdruskinti
Ispanijos turguose ir prekybos centruose kiekvieną dieną galima įsigyti puikios šviežios žuvies. Tad kam rinktis sūdytą menkę, kurios kaina, beje, yra tokia pati, kaip ir šviežios? O juk nupirktą žuvį dar teks kelias dienas išdruskinti, kad būtų galima ją paruošti? Kai tokius klausimus žiūrėdama į sūdytos menkės gabalą uždaviau žuvies prekeiviui turguje, labai greit gavau aistringą atsakymą: Bet skonis! Jis visiškai kitoks! (isp. ¡Pero el sabor es absolutamente distinto!)
Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!