Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!
“El espeto” | ©laimafoto
Ir būkite ramūs, už patiekalą neteks suploti karališkai – iešmas sardinių “el espeto” čia kainuoja apie 5 eurus ir taip, terliokitės jomis rankas kiek panorėję. Jų malonus kvapas ant pirštų apie save primins net sekančią dieną.
XIX amžiuje Malagos provincijos gyventojai gyveno iš žvejybos. Sardinės čia buvo žvejų mėgiamas ir prieinamas maistas. Jie jas gaudydavo ir valgydavo naktimis paplūdimyje, išsikepę ant į smėlį įsmeigtų nendrių kotų. Tokie sardinių valgymo ritualai vadinti moraga.
Juos atkartojantis festivalis kartą metuose Malagoje rengiamas iki šiol. Metams bėgant ir neblėstant populiarumui, sardinių iešmas “el espeto” tapo Malagos kultūrinio identiteto ženklu. Pajūryje net pastatytas paminklas sardinių kepėjui (isp. espetero), o solidūs Malagos dėdės šį žuvies kepimo būdą siekia pripažinti nematerialiuoju UNESCO paveldu.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, “el espeto” kepimo menas turi savo triukų. Norint iškepti teisingai, ekspertai pirmiausia rekomenduoja sardines laikyti lediniame vandenyje, kad jos laikui atėjus, laikytųsi ant iešmo. Veriant žuvis, reikia taikyti per skrandį ir per tam tikrą stuburo pusę, vėlgi, kad nenusimautų.
Ant vieno iešmo paprastai veriamos šešios arba dvylika vidutinio dydžio sardinių ir apibarsčius jas rupia druska, iešmas smeigiamas į smėlį su maždaug 60-70 laipsnių nuolydžiu, prieš ugnį ir žarijas iš alyvuogių medienos. Trys - penkios minutės karščio bei jūros vėjelio brizo, ir viskas atlikta! Suprasti, ar sardinė iškepusi, galima iš jos pabalkšvėjusios akies ir pašviesėjusios uodegos.
Kai paklausiau Lofi, kuris demonstravo visą šį sardinių kepimo ritualą, kiek vasaros metu tenka iškepti sardinių - jis greit ir tiksliai atsakė - 8 didžiules dėžes! Lofi ne vien sardines greitai ir tiksliai mauna ant iešmo, jas druskina, iškepa ir sudeda į lėkštes. Per tas tris - penkias minutes, kol sardinės kepa, Lofi dar spėja nubėgti iš pavėsinės, kurioje darbuojasi, iki restorano terasos, ir patiekti šį patiekalą restorano lankytojams. Tądien apie vidudienį lauke temperatūra laikėsi ties +36C. Nenoriu net pagalvoti, kiek termometras rodė pavėsinės viduje, prie atviros ugnies… bet jei yra pragaras, jo karštis turėtų būti panašus į šį.
Ne vien Malagoje, bet beveik visuose Andalūzijos pajūrio miestų paplūdimio baruose galima paragauti tiek sardinių, tiek ir kitų žuvų bei moliuskų, keptų “el espeto”. Čia kepami ir jūrų karšiai ir jūrų ešeriai ir kalmarai ir tigrinės krevetės.
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:
Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato:
