Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
La ramblos butelis
Keliaudami po Guadix, pas vietos keramikus nusipirkome originaliai atrodantį molinį indą vandeniui. Kažkokios TV laidos metu teko matyti, kaip iš tokio butelio darbininkai geria vandenį, todėl pagalvojom, kad kada nors „pravers ūkyje“ vasaros karščių metu. Indas yra gana talpus, pagamintas iš molio, todėl nėra lengvas ir nelabai tinka žygiams po kalnus, todėl kol kas naudojome kaip dekoratyvinį elementą. Taip galvojau kol neišbandžiau ir nesužinojau šio indo istorijos.
Nepatogūs indai
Muziejų ekspozicijose galite pamatyti amforas – keramikinius, smailaus dugno formos, dvi asas turinčius indus, kuriuose būdavo gabenamas ir saugojamas vynas, garum, aliejus, medus, konservuoti vasiai, kiti įvairūs skysti ir birūs maisto produktai. Degta keramika yra labai praktiška medžiaga – nebijo drėgmės, temperatūrų pokyčių, jos nepragriaužia pelės žiurkės ir kiti kenkėjai.