Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
‘Hojiblanca’ alyvuogės ir aliejus
Pagal plantacijų plotą ‘Hojiblanca’ alyvuogių veislė Andalūzijoje užima trečią vietą ir iš šios veislės alyvuogių išspaudžiama beveik 16 % viso Andalūzijoje pagaminamo aliejaus. Šios rūšies alyvuogių aliejus yra antrasis, kurį pristatome Lietuvoje.
Virgen Extra aliejaus aristokratai, herojai ir eiliniai
Alyvuogių aliejus ilgą laiką tebuvo įprastas, augalinės kilmės „riebalas“, kurį tūkstantmečius Viduržemio jūros regiono šeimininkės naudojo maisto gamybai. Likęs pasaulis tam pačiam tikslui naudojo taukus, sviestą ar rafinuotą saulėgrąžų aliejų. Didieji pokyčiai prasidėjo 8-ąjį praeito amžiaus dešimtmetį, kai viskas, kas susiję su Viduržemio jūros regionu staiga tapo madinga. Itališka mada ir automobiliai, prancūziška virtuvė ir vynas, ispaniškas flamenco ir Julio Iglesias, atostogos privačiose Graikijos salose. Vieną dieną į šį „hedonistinį“ sąrašą buvo įtrauktas alyvuogių aliejus.
Apie alyvuogių sultis ir aliejų
Dažniausiai augalinis aliejus yra rafinavimo būdu gaunamas iš augalų sėklų arba riešutų, tačiau alyvuogių aliejus yra mechaniniu būdu spaudžiamas iš alyvmedžių uogų. Ispanai šviežiai išspaustą alyvuogių aliejų vadina alyvuogių sultimis. Apie sultis lietuviai išmano žymiai daugiau nei apie aliejų, todėl remdamasis alyvuogių aliejaus ir sulčių analogija pabandysiu paaiškinti subtilybes.