Andalūzijos
gastronomija
Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą.
Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios gastronominės istorijos
Dėmesio - baklažanai!
„Meterse en un berenjenal“ - patekti į „baklažanyną“, taip ispaniškai vadinama situacija, kai patenkama į tikrą balaganą, netvarką arba į situaciją iš kurios sunku ištrūkti. Už šį posakį turėtume būti neakivaizdžiai dėkingi arabams, kurie šią bulvinių šeimos daržovę į Andalūziją atgabeno iš Indijos.
Kroketų priklausomybė
Yra toks garsus andalūziškas patiekalas – kroketai. Sutinkamas tiek turistams rekomenduojamų restoranų meniu, tiek ir bet kuriame provincijos restoranėlyje. Andalūzas gal savo tėvynės ir neparduos, bet tikrai padarys didelį lanką, kad nuošalesniame restoranėlyje paragautų gerai vertinamus, aliejuje gruzdintus, salotos lapeliais dekoruotus kroketus.
Vienu šūviu visi zuikiai - Antigua Casa de Guardia
Malagos miesto centre yra namas, kurį aplankyti rekomenduoja beveik visi turizmo žinynai ir net visai netoli esantis Turizmo Informacijos Centras. Tik būkite atsargūs, kad šio objekto lankymas neįtakotų tolimesnių ekskursijos planų.
Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!