Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Mitai apie Virgen Extra alyvuogių aliejų
Visą virtinę mitų apie Virgen Extra aliejų galima išgirsti jo kam nors padovanojus: „Oi! Kokia brangi dovana! Padėsiu ant lentynos ar į spintą ir, kai kitą kartą susitiksime, pagaminsiu su juo salotų.“ Atrodytų, kad mitus kuria tik gyventojai šalių, kuriose neauga alyvmedžiai ir negaminamas alyvuogių aliejus, tačiau iš tikrųjų net du trečdaliai ispanų negali tiksliai pasakyti, kuo skiriasi Virgen Extra alyvuogių aliejus nuo tiesiog Virgen. Taigi noriu šiuos mitus pakomentuoti.
Apie alyvuogių sultis ir aliejų
Dažniausiai augalinis aliejus yra rafinavimo būdu gaunamas iš augalų sėklų arba riešutų, tačiau alyvuogių aliejus yra mechaniniu būdu spaudžiamas iš alyvmedžių uogų. Ispanai šviežiai išspaustą alyvuogių aliejų vadina alyvuogių sultimis. Apie sultis lietuviai išmano žymiai daugiau nei apie aliejų, todėl remdamasis alyvuogių aliejaus ir sulčių analogija pabandysiu paaiškinti subtilybes.