Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
0% baltas ir raudonas
Šalia sėdinti ponia palinksta į mano pusę ir tyliai prašo – “gal gali užsakyti be alkoholinio vyno?” Taip, žinoma!, – turiu vilties, kad Juan Miguel (jis šios vakarienės šeimininkas) žino būdą kaip ištraukti alkoholį iš vyno, todėl klausimą peradresuoju jam.
Keturi vėjai
Praeito amžiaus pradžioje buvo tokia Lietuvos rašytojų avangardistų kompanija Keturvėjininkai – dėdavo visus ir viską į šuns dienas, nepripažino nei autoritetų, nei sentimentų, piktinosi prabanga, estetika ir romantizmu. Žodžiu - kėlė vėjus.
Laikas vynuogių derliui
Andalūzija yra piečiausia Europos dalis, todėl šiuose kraštuose daugumos žemės ūkio kultūrų derliaus sezonas čia prasideda anksčiau nei kitose Senojo Žemyno dalyse. Taip pat ir vynuogės čia pradedamos skinti anksčiausiai.
Apie vyną ir moteris
XII amžiuje, Granados mieste susitiko pokalbiui du vyrai – vietos šviesuolis Abu Hamidas ir kažkuris vengrų karalius. Pokalbio metu Vengrų karalius leido pasišaipyti užsimindamas, kad musulmonų karalius uždraudė gerti vyną, bet vyrams leido turėti keturias teisėtas žmonas ir norimą kiekį vergių sugulovių, pastebėdamas, kad tai neprotinga, nes vynas suteikia vyro kūnui stiprybės, kurios tikrai reikia turint tokį kiekį moterų.