Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Burgalimaro pilis ir septyni karaliai
Chaeno provincijoje, Baños de la Encima mieste iki šiol stovi seniausia Ispanijos pilis. Ji suprojektuota Kordobos kalifo Al-Hakamo II įsakymu ir statyta kaip neįveikiama tvirtovė. Ji buvo labai pažangios tų laikų karinės architektūros pavyzdys – apsupta aukštų ir galingų sienų ir triaukščių sargybos bokštų. Tvirtovė statyta ne valdovo apsaugai – joje buvo įrengtos didelės kareivinės ir ginklų sandėliai karo atveju. Pilies sienos išliko iki šių dienų ne dėl užkariautojų malonės, o dėl ypatingo statybos būdo.
Álora citrusų soduose
Álora yra Guadalhorce upės slėnio miestelis, paskendęs citrusinių vaisių ir šimtamečių alyvmedžių soduose. Užsukame į jį ar bent jau pravažiuojame pro šalį gana dažnai, nes labai smagu savaitgalio išvykų metu pavinguriuoti įspūdingais Abdalajis upės slėnio keliukais.
Trevelez. Kumpiai virš debesų
Trevelez kaimelis įsikūręs 1476 metrų aukštyje ir tikrai yra aukščiausias Andalūzijos, o gal ir visos Ispanijos pueblo. Iš jo aukščiausias kontinentinės Ispanijos kalnas Mulhacén (3479 metrai) pasiekiamas per porą žygio valandų. Jau vien šie du skaičiai turėtų žadinti keliautojų smalsumą. Tačiau yra dar vienas, pats svarbiausias šiam kaimeliui skaičius - 1862. Tų metų spalio 12 dieną Ispanijos karalienė Izabelė II-oji antspaudu patvirtino tai, dėl ko nuolat į Trevélez per dieną atvyksta šimtai, o kartais net tūkstančiai keliautojų.
Ant aukšto aukšto kalno
Kiekvienas Andalūzijos miestas, miestelis ar kaimelis turi savo Šventąjį Globėją. O kai kurie – net ir po kelis. Globėjai rūpinasi, kad miestelio neužpultų ligos, nepriteklius ar kitos bėdos. Tačiau ne vien Globėjai, bet ir gyventojai turi pareigų. Nuo seno jie Globėjams statydavo bažnyčias ar koplyčias, kuriose garbingiausią vietą skirdavo išpuoštai Globėjo skulptūrai.
UNESCO parodys jums kelią
Gal norėtumėte pakeliauti po Andalūziją kišenėje turėdami ne šiaip kelionių vadovą, o UNESCO saugomo paveldo objektų sąrašą? Andalūzijos sąrašas nėra trumpas – jeigu kiekvienam pažymėtam objektui skirtumėte bent po pilną dieną, susidarytų įspūdinga 8 dienų kelionė. Tiesa, vienas šio sąrašo objektų yra gana abstrakčiai aprašytas, todėl jo apžiūrą patartume derinti su kitų paveldo paminklų lankymu.
Frontera. Pasienis be sienos
Jei keliavote po Andalūziją, turėjote atkreipti dėmesį į miestelių pavadinimus, kurie baigiasi “...de la Frontera”. Tokių miestelių Andalūzijoje priskaičiuojama bent dešimt. Frontera lietuviškai reiškia siena ar pasienis. Gana keista regėti nuorodas į taip pavadintus miestelius važinėjant po provincijas, kurios tikrai tolokai nuo sienos su Portugalija ar Maroku. Taigi kokią sieną žymi visi šie miesteliai?
Tabernas. Holivudas dykumoje
Dykumų yra visuose pasaulio kontinentuose, tačiau Europoje tokia yra vienintelė. Ją rasite Almerijos provincijoje - Desierto de Tabernas. Dykuma vadinama teritorija, kurioje per metus iškrenta mažiau nei 250 mm kritulių. Dykumoje mažai augmenijos ir labai specifinis gyvūnijos pasaulis, tačiau gausu gamtinių iškasenų. Dėl specifinio reljefo ir klimato šios zonos nelabai domina keliautojus, tačiau Tabernas dykuma savo rūsčiais landšaftais ir dulkėmis priviliojo pasaulinio lygio kino kūrėjus.
Colomares: vienos pilies istorija
„Reikia leisti žmonėms daryti beprotybes, nes tik tuomet jie sukuria kažką nepaprasto“, - teigia Carlos Martín. Jo tėvas, Esteban Martín, prieš trisdešimt metų, kartu su keliais mūrininkais Benalmadenoje savo rankomis pastatė keistą Colomares pilį. Tuomet nesulaukusi pripažinimo ir šlovės dabar ji tapo vieta, į kurią pasifotografuoti lekia nuomonės formuotojai iš viso pasaulio. Iš pažiūros tai nei pilis, nei tvirtovė, nei muziejus. Esteban Benalmadenoje sukūrė didžiausią kada nors pasaulyje Kristupui Kolumbui ir Amerikos atradimo istorijai skirtą paminklą.
Kelionė aplink pasaulį su Awenasa
Pabandykite įsivaizduoti savo reakciją, kai ką tik pensijos sulaukę jūsų tėvai praneša, jog nusprendė parduoti savo namus, išdalinti daiktus, nusipirkti namą ant ratų ir iškeliauti aplink pasaulį keliems, o gal net keliolikai metų? Anksčiau manydavau, jog tai tik filmų scenarijai. Tačiau įvairiuose pasaulio kraštuose sutikti keliaujantys žilagalviai man įrodė, kad tokios istorijos nėra retos ir kartais nutinka iš tikrųjų.