Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Triana. Kitoje upės pusėje
Kaip Vilnius turi Užupio respubliką, taip ir Sevilijos Trianos rajonas, antrapus Guadalquivir upės, vadinamas Nepriklausoma Trianos respublika. Šioje vietoje pirmoji kolonija įkurta dar romėnų laikais, vėliau čia buvo inkvizicijos būstinė, o naujesniais laikais, po maro epidemijos šį rajoną apgyvendino varguoliai, valkatos, jūreiviai ir keramikai. Kalbama, kad čia gimė seviljietiškas flamenko.
Poncijaus Piloto namas Sevilijoje
Manoma, kad Spal miestas buvo pavadintas finikiečių dievo Baal garbei. Vėliau Romėnai suteikė šiam pavadinimui lotynišką skambėsį - Hispalis, vizigotai sutrumpino iki Spalis, maurai transformavo į Ishbiliya, o XII amžiuje užkariavę miestą kastiliečiai jam dabartinį pavadinimą Sevilija. Visuose naujuose miesto pavadinimuose visada likdavo vardo dalelytė ar skambesys iš praeities. Panašiai atsitiko ir su architektūriniu Sevilijos paveldu. Maurai statė Ishbiliya ant Romėnų laikų Hispalio, krikščionys pritaikė maurų architektūrinį palikimą savo reikmėms. Vėliau šio miesto architektūros „mišrainėje“ savo vietą atrado ir renesanso stilistika. Sevilijos rūmuose, kurie kukliai vadinami „Casa de Pilatos“ (Poncijaus Piloto namais) galima stebėti visą architektūros ir kultūros istorijos kaleidoskopą.
Cuna gatvė Nr. 8, Sevilija
Žvelgiant iš Cuna gatvės “Palacio de la Condesa Lebrija” panašūs į rūmus tik tuo, kad į vidų pateksi tik pro didžiulius, dekoratyvinėmis vinimis kaustytus vartus, o virš jų esančio balkono frizas puoštas renesanso stiliaus lipdiniais. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas Sevilijos stiliaus namas, panašus į daugelį tame rajone. Tikriausiai ne kartą praėjome pro jį nekreipdami dėmesio. Tačiau sužinoję, kad šie rūmai patenka į žymiausių Sevilijos rūmų trejetą, nutarėme apsilankyti.
Karališkasis Sevilijos Tabako fabrikas ir jo “karalienės”
Geriausių visų laikų operų sąrašuose tikrai rasite tris, kurių veiksmas vyksta Sevilijoje. Viena jų pasakoja „jaudinančią istoriją apie paslaptingą moters prigimtį“ ir iki šiol yra dažniausiai pasaulyje statoma opera. Jai muziką sukūrė Žoržas Bize (Georges Bizet), o libretas, pasakojantis tragišką gražios čigonės ir maištaujančio kapralo meilės istoriją, parašytas pagal Prosperas Merimė (Prosper Mérimée) novelę. Opera vadinasi “Karmen”. Abu autoriai – prancūzai, pagrindinė veikėja – gražuolė čigonė, jos pavydus meilužis Chosė - besislapstantis nuo bausmės baskas idalgo. Veiksmas galėjo vykti bet kur, taigi - kodėl pasirinkta Sevilija?