Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Carcabuey. Fiesta de la Matanza
Skambiname poniai Mercedes prašydami, kad rezervuotų mums vietas pirmosiose eilėse. Jeigu jau ryžomės dalyvauti tokioje šventėje - negalime praleisti net smulkiausios detalės. Patikiname, kad nesame ištroškę kraujo ar šiurpą keliančių vaizdų, pažadame, kad gerbsime vietos tradicijas ir laikysimės taisyklių, kad ir kokios keistos jos pasirodytų. Tokioje fiestoje dalyvausime pirmą kartą, todėl nusiteikiame maksimaliems išbandymams. Jau pats fiestos pavadinimas kalba už save: „La Matanza“ (skerstuvės).
Mercado de Atarazanas. Malagos turgus
Jeigu pasitaiko proga, lankydamas naują miestą ar šalį visada užsuku į vietinį turgų. Vaikščiodamas tarp prekystalių bandau suprasti ką valgo, kuo rengiasi, puošiasi ir ką mėgsta vietiniai, kuo viliojami atvykėliai arba kas nuo jų slepiama. Turgus yra miesto vizitinė kortelė, spalvotas reprezentacinis atvirukas, milžiniškas gyvas organizmas, kuris akimirksniui reaguoja į naujas madas ir tendencijas, ekonomikos nuosmukius ir atsigavimą. Turgus niekada nediktuoja savo taisyklių ar madų, o prie jų prisitaiko pats, todėl pirkėjas čia visada teisus.
Fabrikas kvepiantis vanile ir migdolais
Yra teigiančių, kad šiuolaikinis žmogus turėtų keisti darbovietę arba profesiją kas septyneris metus. Neva tada įgyjama įvairiapusė patirtis, reikalinga tolimesniam tobulėjimui, o dažni pokyčiai neleidžia nuobodžiauti ir aptingti. Tačiau žmonės skirtingi – jų tarpe yra tokių, kurie visą gyvenimą laukia pašaukimo, kiti siekia savo vaikystės svajonės, sunkiai dirba ir daug mokosi. Yra ir gimusių su „sidabriniu šaukšteliu burnoje“ – tų, kurie paveldėja tėvų turtus ar verslus ir visą gyvenimą lieka turtingais dykinėtojais. O kuo tapo berniukas, vaikystėje žaidęs saldumynų fabrike, iš tešlos lipdęs kareivėlius ir pamokose kvepėjęs migdolais ir tuo trukdęs susikaupti klasės draugams?