Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Mergelė eina vandeniu
Visada vaizduojama su vaiku ant rankų, tačiau vadinama ir Ponia ir Nekalta Mergele Karmen. Apsireiškė ant kalno, tačiau jau daugiau nei 800 metų vadinama Jūros Žvaigžde ir yra laikoma jūreivių, žvejų ir jūros prekeivių globėja. 1901 metais, karaliaus įsakymu, buvo paskirta prižiūrėti ir Ispanijos karinį jūrų laivyną. Taigi Nuestra Senora de la Carmen turi tikrai nemažai pareigų, kurias atsakingai vykdo. Atsidėkodami už jos rūpestingumą ir globą beveik visi Andalūzijos pakrantės miesteliai kas metai, liepos 16 dieną organizuoja procesijas ir neša sostą su jos atvaizdu ne tik gatvėmis, bet ir plukdo į jūrą.
Apie ispaniškus vardus ir pavardes
Smagu žinoti, kad Ispanijos rašančių garsenybių sąraše pirmieji du svarbiausieji yra glaudžiai susiję su Andalūzija. Vienas jų - Frederikas Garsija Lorka, gimęs Granados apylinkėse ir netoli jos sušaudytas. Antrasis - Migelis de Servantesas, ilgą gyvenimo dalį gyvenęs ir dirbęs Andalūzijoje, o garsųjį Don Kichotą iš La Manšos pradėjęs rašyti Sevilijos miesto kalėjime. Apie jų kūrinius pasakosiu plačiau kitą kartą. Šiandien pakalbėkime apie jų vardus ir pavardes.
Sostai Šventosios Savaitės procesijose
Svarbiausias Šventosios Savaitės (isp. Semana Santa) procesijos akcentas į kurį krypsta visų akys yra „trono“, kurį lietuviškai ko gero reikėtų vadinti „sostu“. Taip vadinami puošnūs neštuvai ant kurių, pakilusi virš minios plaukia svarbiausia, labiausiai gerbiama ir garbinama procesijos ikona - Šv. Mergelė.
Meskite į mane akmenį, arba viskas apie Nazarėnus
Kasmet, kol lietuviai ruošiasi Velykų sekmadienio dažytų kiaušių ritinėjimo ir kiečiausio margučio galo turnyrams, andalūzų galvose kirba visai kiti dalykai. Patikėkite – zuikučiai ir kiaušiai čia nėra pirmaeilis rūpestis – vyrai, moterys ir vaikai ruošiasi Šventosios Savaitės procesijoms.
Konkurencija dėl varpelių Šventosios savaitės procesijoje
Šventosios Savaitės procesijos yra tradiciniai vietos bendruomenės renginiai, į juos įtraukiami visi – net ir vaikai. Kas dalyvaus ir kokią rolę vaidins, koks bus procesijos scenarijus, priklauso tik nuo vietos bendruomenės sprendimo, todėl visos procesijos turi kažką išskirtinio.
¡Projibido fijar carteles!
Keliaudami po Andalūziją turėjote pastebėti šį užrašą: „projibido fijar carteles”. Dažniausiai - atspaustą ant popieriaus ar skardos lapo, rečiau - užpurkštą trafareto pagalba tiesiai ant sienos, vartų, langų ar durų apsauginių žaliuzių. Kartais toks užrašas iškalamas į pastato sieną įmūrytoje akmeninėje plokštėje. Lietuviškai šie žodžiai reiškia „draudžiama klijuoti plakatus“. Plakatų ir graffiti kultūra Andalūzijoje turi gilias šaknis, menančias net antikos laikus, todėl šiam draudimui tenka balansuoti ant siauros, kultūrą ir vandalizmą skiriančios ribos.
Vėduoklės kova dėl moters rankos
Viena akimi stebiu baro terasoje pakabintame ekrane futbolo rungtynes, o kitos krašteliu - aistringą ispanų komandos gerbėją. Komandai pradedant puolimą ji sugriebia gulinčią ant stalo raudoną vėduoklę, akies mirksniu ją iškleidžia ir pradeda staigiais judesiais vėduoti orą. Puolimui žlugus - staiga ją suskleidžia (tas duslus“čakšt“!), jos galu gracingai išpiešia kelis apskritimus ore ir šaižiai sušukusi ¡Qué mierda! (lt. bet tai koks šūdas!) nusviedžia vėduoklę ant stalo ir sriūbteli gurkšnį alaus.
Mantilla – ispaniška tapatybė
Censi Sevilla Arjona pirmą kartą pamačiau priešvelykinės savaitės metu, vadovaujančią bažnytinei procesijai. Susitikus mūsų žvilgsniams, pajutau, kad ji man primena moterį iš Francisco Goya paveikslo. Tąkart negalėjau nuo jos atplėšti akių: vilkinti juoda suknele, pasidabinusi juoda mantilla - ispanišku galvos apdangalu, pasitempusi ir susikaupusi, ji atrodė iš ties įspūdingai. Tik vėliau sužinojau, kad ji yra „Mi Mantilla“ prekinio ženklo įkūrėja ir savininkė. Šiandien su Censi kalbamės apie šį elegantišką ispanų moterų dėvimą rūbą.