Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Sevilijos pelkės
Finikiečiai Sevilijos gyvenvietę įkūrė gilios Tartesijos įlankos pakrantėj, visais šalia Guadalquivir upės žiočių. Per daugiau nei tris tūkstančius metų upės delta pasislinko per 90 kilometrų pietvakarių kryptimi, įlanka užsinešė dumblu, todėl dabar jos vietoje plyti didžiulė pelkė, kuri vadinama Marismas de Guadalquivir.
La vendimia!
„La uva manda“(lt. čia valdo vynuogė) – atsakė Klara Verheij į užduotą klausimą, kada galėsime atvykti į jos vynuogyną pamatyti kaip renkamos vynuogės. Diena, kada vynuogė bus geriausia nėra pažymėta jokiame „Ūkininko kalendoriaus“ lapelyje ar surašyta „Vynuogių žinyno“ lentelėje. Todėl laukiame. O Klara keliasi kiekviena rytą, kylą vynuogyno šlaitu, skina uogų saują ir grįžusi į nedidukę laboratoriją atlieka cukringumo tyrimus. „Pirmadienį, apie 9 valandą pradedame“ – gauname iš jos trumpą žinutę ir pradedame ruoštis į Axarquia.
Garsiausias Ispanijos dėdė
Nerandate žemėlapyje Konjako, Šampanės, Bordo, Pilzeno ar Mozelio? Galiu lažintis, kad šiuos vietovardžius daug lengviau įsivaizduojate ne geografiniame, o gastronominiame kontekste. Ko gero ir Cheresą žymiai lengviau rasite parduotuvės lentynoje, nei žemėlapyje. Cheres de la Frontera yra Kadiso provincijos miestas, pasaulyje išgarsėjęs iš šių vietų kilusio, plačiai pasklidusio ir puikiai įvertinto vyno dėka. Cheres miestas garsus savo cheresu, arba šeriu, kaip jį švelniai vadina anglų poniutės.