Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Patepti ir apšviesti
Alyvuogių aliejaus istorija glaudžiai susijusi su civilizacijų raida. Ten, kur formavosi kultūros ir civilizacijos, sparčiai vystėsi ir aliejaus pramonė. Tai paaiškinama tuo, kad aliejus, kaip vynas ir duona yra civilizacijos atributas.
Alyvuogių aliejaus spaudimo technologijos
Muziejuose galima pamatyti įvairius, dar praeitą šimtmetį naudotus alyvuogių malūnus ir aliejaus presus. Jie nelabai skiriasi nuo įrenginių, naudotų ir Romos laikais.
Tarp Alyvos Aliejaus ir Oleum
Lietuvoje įvežtinis alyvuogių aliejus buvo žinomas jau viduramžiais. Tais laikais alyvuogių aliejus, kaip ir alyvmedis ar alyvuogė mūsų kraštuose buvo vadinami vienu ir tuo pačiu žodžiu – alyva. Visi kiti augaliniai riebalai buvo vadinami aliejais.
Virgen Extra aliejaus aristokratai, herojai ir eiliniai
Alyvuogių aliejus ilgą laiką tebuvo įprastas, augalinės kilmės „riebalas“, kurį tūkstantmečius Viduržemio jūros regiono šeimininkės naudojo maisto gamybai. Likęs pasaulis tam pačiam tikslui naudojo taukus, sviestą ar rafinuotą saulėgrąžų aliejų. Didieji pokyčiai prasidėjo 8-ąjį praeito amžiaus dešimtmetį, kai viskas, kas susiję su Viduržemio jūros regionu staiga tapo madinga. Itališka mada ir automobiliai, prancūziška virtuvė ir vynas, ispaniškas flamenco ir Julio Iglesias, atostogos privačiose Graikijos salose. Vieną dieną į šį „hedonistinį“ sąrašą buvo įtrauktas alyvuogių aliejus.