Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Pomidorų gidas
Tikras geras pomidoras „pats sau fainas“ ir lėkštėje jam nereikalingi konkurentai. Šiek tiek druskos, alyvuogių aliejaus ir dieviškas skonis garantuotas. Pomidoras auginamas visuose žemynuose, jis yra antra labiausiai paplitusi ir vartojama daržovė pasaulyje, populiarumu nusileidžianti tik bulvei. Ispanijoje per metus vienas gyventojas suvalgo apie tryliką kilogramų pomidorų. Tad šiame straipsnyje papasakosiu apie ispaniškus pomidorus ir kaip iš jų pasigaminti salotas savo virtuvėje.
Apie alyvuogių spalvas
Tie, kas nors kartą rudenį keliavo Viduržemio jūros pakrantės šalyse, tikriausiai pastebėjo, kad ant vienų alyvmedžių auga juodos, ant kitų – žalios, ant trečių - violetinės spalvos alyvuogės. Pasitaiko ir tokių keistų alyvmedžių, ant kurių galima pamatyti ir visas tris spalvas vienu metu. Tai kaip čia yra su tomis spalvomis?
Mitai apie Virgen Extra alyvuogių aliejų
Visą virtinę mitų apie Virgen Extra aliejų galima išgirsti jo kam nors padovanojus: „Oi! Kokia brangi dovana! Padėsiu ant lentynos ar į spintą ir, kai kitą kartą susitiksime, pagaminsiu su juo salotų.“ Atrodytų, kad mitus kuria tik gyventojai šalių, kuriose neauga alyvmedžiai ir negaminamas alyvuogių aliejus, tačiau iš tikrųjų net du trečdaliai ispanų negali tiksliai pasakyti, kuo skiriasi Virgen Extra alyvuogių aliejus nuo tiesiog Virgen. Taigi noriu šiuos mitus pakomentuoti.
Virgen Extra aliejaus aristokratai, herojai ir eiliniai
Alyvuogių aliejus ilgą laiką tebuvo įprastas, augalinės kilmės „riebalas“, kurį tūkstantmečius Viduržemio jūros regiono šeimininkės naudojo maisto gamybai. Likęs pasaulis tam pačiam tikslui naudojo taukus, sviestą ar rafinuotą saulėgrąžų aliejų. Didieji pokyčiai prasidėjo 8-ąjį praeito amžiaus dešimtmetį, kai viskas, kas susiję su Viduržemio jūros regionu staiga tapo madinga. Itališka mada ir automobiliai, prancūziška virtuvė ir vynas, ispaniškas flamenco ir Julio Iglesias, atostogos privačiose Graikijos salose. Vieną dieną į šį „hedonistinį“ sąrašą buvo įtrauktas alyvuogių aliejus.