Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Picos, piquitos, colines, regañas
Skamba kaip burtažodis – taip įvairiai vadinami kepti, sausi ir traškantys duonos tešlos gabaliukai. Konkretus pavadinimas priklauso nuo formos, tačiau juos visus apibendrintai andalūzai vadina piquitos – kąsneliai, snapeliai arba spygliukai. Šiuos kąsnelius beveik kiekviename andalūziškame restorane Jums padės kartu su duona arba su marinuotų alyvuogių indeliu aperityvui. Pirmą kartą atrodo keistai ir net juokingai, kol nepraplėši pakelio ir neįsimeti į burną pirmojo pikito paragavimui…
Gaminame su Charo andalūziškas Migas
Andalūziškas posakis sako: Duonos trupiniai valgomi du kartus. (Las migas de pan a las dos vueltas están). Ir tikrai, kai ėmiau domėtis šio regiono receptais, atradau, kokia populiari čia yra vakarykštė balta duona ir kaip sumaniai ji panaudojama. Andalūzijos kepyklėlėse galima įsigyti maišelį su „vakarykštės duonos riekelėmis“; o prekybos centre, šalia pakuočių su miltais, lentynoje puikuojasi ir pakuotės su migas (duonos trupiniais). Vakarykštė balta duona naudojama gaminant sriubas, troškinius, apkepant mėsą ir žuvį, o taip pat ruošiant tradicinį ispanų virtuvės patiekalą Migas.