Broliai juodais kostiumais
Semana Santa (lt. Šventosios savaitės) metu tūkstančiai religinių eisenų dalyvių Andalūzijos miestų gatvėse sukuria neįtikėtiną vaizdą ir atmosferą. Šias eisenas organizuoja religinės brolijos. Šiandien apie brolijas, jų veiklą ir Semana Santa kalbamės su Antequera miesto „Los Estudiantes brolijos“ vyriausiuoju broliu Francisco Ramón Gómez León ir jo sūnumi Ramón Gómez Castilla.
Prieš kelis metus po pirmos fotografuotos Semanos Santos gavau oficialią padėką su keliais didžiuliais žalios spalvos antspaudais iš Antequera miesto „Estudiantes Brolijos“. Laiške Vyriausiasis Brolis Francisco Ramón Gómez León man dėkojo už kūrybinį indėlį, fiksuojant šventės akimirkas.
Užėjau į kieme stovinčią San Zoilo bažnyčią padėkoti Vyriausiajam Broliui Francisco už jo padėką. Skamba keistai, bet čia Andalūzijoje būtent taip mezgasi pokalbiai. Tuomet trumpai pasišnekučiavome ir brolis mane patikino, kad nuo šiol bažnyčioje visada rasiu savo namus, o ši brolija yra ir mano brolija. Ir nuskubėjo tvarkyti reikalų.
Laikui bėgant, pro atdarus šventoriau vartus, į San Zoilo bažnyčią užsukdavau pažiūrėti, kas joje vyksta. Vieną kartą radau brolijos narius šveičiančius sidabrinį kryžių, kitą kartą – restauruojant keramikinę Šv. Mergelės mozaiką, trečią - bažnyčios globėjų statulas altoriuje perstumiant vietomis.
Vasarą iki pandemijos, miesto mugės metu, šventoriaus kiemas tris dienas virto didžiuliu restoranu, o brolijos nariai – padavėjais. Čia muzika grojo iki vidurnakčio, kvepėjo paelija, skambėjo juokas, liejosi vynas, alus ir gyvenimo džiaugsmas.
Šių metų (dabar 2021 m.) kiek kitokį nei įprastai Verbų sekmadienį susitinkame su Francisco ir Ramón pasikalbėti apie jų broliją.
Francisco greitakalbe man žeria visus atsakymus, nes šiuo metu pats darbų pikas: nuo rytojaus prasideda Semana Santa ir reikia ruoštis ateinančią savaitę vyksiantiems „religiniams aktams“. Dailiai sudėtas, žvitrių ir spindinčių akių vyras labiau panašus į sumaniai vadovaujantį ūkinių darbų vadovą, nei religinės brolijos vyriausiąjį.
Francisco pasakoja, kad brolijoje jis jau 35 metus. Andalūzijoje priklausyti brolijai yra šeimos tradicija, bet Francisco atveju taip nebuvo. Jį brolijos veikloje dalyvauti pakvietė draugai.
Pradžioje buvęs eiliniu broliu, jis vėliau tapo brolijos iždininku ir sekretoriumi, o prieš 8 metus brolijos išrinktas ir Vyriausiuoju broliu. Šiaip gyvenime Francisko dirba administracinį darbą, o brolijos veikla yra jo papildomas užsiėmimas, kuriam jis skiria visą savo laisvą laiką ir energiją.
Kas yra brolija?
Paprašytas apibūdinti, kas yra brolija, Francisco neskraido padebesiais bandydamas suformuoti apibrėžimą. Mano nuostabai jis ima aiškinti: „Žiūrėk, čia tarsi būti futbolo komandos sirgaliu. Tu išsirenki savo komandą, ją mėgsti, sergi už ją. Brolijoje lygiai tas pats. Jei tau patinka vienas ar kitas bažnyčios globėjas, išsirenki jį, tada ieškai bendraminčių, kurie šiam globėjui ir gi neabejingi. Įstoji į broliją ir priklausai jai, dalyvauji jos veikloje. Tai labai praturtina. Draugystės, kurios čia užsimezga, lieka visam gyvenimui.
Oficialiai brolijos susirinkimai vyksta kartą per mėnesį, tačiau daug laiko praleidžiame neoficialiai. Kartu švenčiame, kartu keliaujame, kartu rūpinamės šia bažnyčia, mūsų brolijos išlaikymu.
Ir žinoma, pasikalbame, diskutuojame religiniais klausimais. Visa mūsų veikla jungia vieną jausmą – mums tiesiog gera būti kartu. Būti bendruomene.”
„Mūsų brolijoje šiuo metu nei daug nei mažai - 600 narių.“, - tęsia Francisco. Internete randu, kad Sevilijos mieste skaičiai dar įspūdingesni: Čia skaičiuojama apie 70 mieste esančių brolijų, kurių tris didžiausias vienyja daugiau nei 12 tūkstančių narių! (aut. past.)
Francisco man pasakoja, kad jų brolija, nors ir susikūrusi 16 amžiuje, ilgą laiką nebuvo veiksni. Savo veiklą ji atnaujino prieš 60 metų. „Los Estudiantes brolija“ save identifikuoja pagal jos bažnyčioje esančius tris globėjus: Nazareno de la Sangre, Santo Cristo Verde ir Virgen de la Cruz.
Kaip teigia pašnekovas, pagrindinis brolijos užsiėmimas yra religinių renginių, tokių kaip Semana Santa, Vaikų Semana Santa, orgnizavimas. Šioms šventėms brolija ima ruoštis gerą mėnesį prieš: tvarko sostus, atnaujina juos, dekoruoja. Brolija taip pat prižiūri ir rūpinasi bažnyčia, kurioje ji įsikūrusi; organizuoja veiklas, kurių metu surinktos lėšos vėliau naudojamos Semana Santa ir kitoms religinėms šventėms organizuoti.
Klausiu Francisco, ar jie mane priimtų į savo broliją? Francisco sako kad taip, tik su viena sąlyga - turiu būti krikštyta. Nuo krikšto momento kiekvienas parapijietis gali tapti brolijos nariu. Tiesiog reikia parašyti prašymą ir mokėti metinį brolijos mokestį.
O kur yra kunigas?
Kelis metus stebint brolijos veiklą man labai knietėjo paklausti: kodėl šioje bažnyčioje nesutinku kunigo, juk bažnyčia krikščioniška? Keista atrodo dar ir tai, kad mišios čia vyksta tai antradieniais, tai ketvirtadieniais, išpažintys klausomos trečiadieniais, o sekmadieniais apskirtai bažnyčia pasitinka... užvertais vartais.
Francisco sako, kad jų bažnyčia priklauso Malagos arkivyskupijai, o mišias laikyti ateinantis kunigas dirba keliose parapijos bažnyčiose. „Atsakingas brolis paruošia bažnyčią mišioms ir atėjęs kunigas dirba čia su tuo, ką jam paruošiame.
Į mišias susirenka ne vien brolijos nariai, bet ir aktyvūs parapijiečiai. Kaip tik praėjusį trečiadienį ir ketvirtadienį kunigas buvo atvykęs mišioms.“ – pasakoja pašnekovas. Francisco sako, kad bažnyčioje vyksta ir mišios ir religiniai aktai. Religinių aktų metu brolija pristato renginių plakatus, organizuoja oficialias brolijos šventes, bet nebūtinai šiuos renginius turi lydėti mišios.
Francisco sūnus Ramón brolijos patalpose man pradeda rodyti aukso siūlais siuvinėtus Šv. Mergelės baroko stiliaus apdarus, Šv. Mergelei dovanotas brolijos dovanas: rožančius, seges, karūnas. Ramón pasakoja, kad jų Šv. Mergelė turi apie 5 skirtingus apdarus skirtingoms progoms. Kalbant apie rūbų spalvas, Ramón taip pat paaiškina, kad jų brolijos aprangoje vyrauja dvi juos išskiriančios iš kitų brolijų spalvos: juoda ir žalia. Juodas kostiumas (arba juodas abitas) simbolizuoja gedulą, o žalios juostos, kaklaraiščiai, ar net sportiniai brolijos džemperiai, dėvimi kasdien - simbolizuoja viltį.
Šnekučiuodamiesi su Ramón įeiname į brolijos bažnyčią, kurioje trys jos globėjai jau išpuošti Semana Santa vyksiantiems aktams ir mišioms. Ramón pasakoja, kad altorius šiais metais – stacionarus. Semana Santa į gatves neišeis, o visi norintys galės ateiti čia. Pašnekovas pasakoja, kad „pernai pandemija prasidėjo lygiai prieš Velykas, kada niekas to nesitikėjo. „Bažnyčia liko užrakinta, negalėjome net iš namų išeiti! Šiais metais bent bus galima bažnyčioje pabūti kartu.“
Ramón brolijoje nuo gimimo: tėte jį vesdavosi į brolijos renginius, veiklas. Vos tik kalbai pasisukus apie Semana Santa Ramón teigia, kad ši šventė tiesiog jo kraujyje ir priduria: „Mes, andalūzai, ją tiesiog jaučiame, tai savotiškas gyvenimo būdas. Ją reikia gyventi, apibūdinti jos neįmanoma. Kiekvienais metais ji labai skirtinga. Per vieną savaitę prabėga viskas, dėl ko dirbome visus metus. Asmeniškai man nauji metai prasideda nuo švento pirmadienio. Tai pabaiga ir nauja pradžia.”
Šis straipsnis buvo spausdintas portale bernardinai.lt: “Broliai juodais kostiumais”.
Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?
Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.
Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite:
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:
Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: