Senelės alyvuogių fabrikas
Norite sužinoti kas kaimynystėje ruošia skaniausias stalo alyvuoges? Užeikite į vietos turgų ir paklauskite to alyvuogėmis prekiaujančio pardavėjo. Jis jums pasakys alyvuogių gamyklos pavadinimą, adresą, o tuo pačiu gausite savininko vardą ir jo telefono numerį. Informacija apie kokybiškos produkcijos gamintoją šiuose kraštuose nelaikoma kruopščiai saugoma komercine paslaptimi.
„Aceitunas Chicón Lebrón“ gamykla | ©laimafoto
Ant rekomenduoto gamintojo etiketės vaizduojami Tello ir Tazgona – du įsimylėjėliai iš legendos apie La Peña de los Enamorados, taigi panašu, kad pačią gamyklą rasime kažkur netoliese. Pasižymime adresą GPS, sėdame į automobilį ir važiuojame apsižvalgyti. Gal tuo pačiu pavyks susitarti dėl susitikimo.
Kodėl neskambiname ir nerašome laiškų? Šioje šalyje yra tik vienas, patikimiausias „kontakto“ būdas - tiesioginis.
Gali dešimtis kartų skambinti, rašyti laiškus, siųsti sms ar WhatsApp žinutes – suderinti susitikimą nuotoliniu būdu- galimybė maždaug 1 iš 15. Todėl geriausia negaišti laiko, o važiuoti į vietą, apsižiūrėti ir pasikalbėti gyvai.
Atvykę pagal adresą apžiūrime didelę gamybinę teritoriją, jos prieigas ir „užkulisius“, o biure gauname patikinimą, kad viskam vadovauja Fernando, todėl reikės tartis su juo, bet geriau... pasiskambinti, nes jis dabar išvykęs. Tolimesnis nuotolinis bendravimo būdas suveikia gana efektyviai – po maždaug trijų pasiderinimų sužinome susitikimo laiką, na o kur važiuoti jau žinome.
Laukiame gamyklos teritorijoje, prie biuro durų. Aplinkui zuja keltuvai, transporteriai, saulėkaitoje ilsisi sargybos šunys, tačiau Fernando dar nėra. Aikštelės vietoje, pažymėtoje ženklu „Rezervuota“ stovi naujas BMW visureigis, taigi intuicija sako, kad „kažkas iš valdžios“ visgi yra atvykęs.
Po kelių minučių prie mūsų privažiuoja raudonas Toyota keltuvas, jo vairuotojas pamoja ranka, pasisveikina, atsiprašo už vėlavimą ir pažada tuoj sugrįžti. Keltuvas be garso privažiuoja prie rietuvės juodų plastikinių statinių, viena jų pačiumpa „žnyplėmis“ ir nusiveža į gamyklos gilumą. “Gerai - bent jau keltuvo vairuotojas apie mus žino, todėl reikalai tikrai pajudės“ - juokaujame tarpusavyje.
„Vairuotojas“ grįžta, pasisveikina dar kartą ir nusiveda mus į nedidelį kambarėlį. Sėdame prie stalo pokalbiui. Taip, tai Fernando Chicón Lebrón. Būtent su juo ir derinome susitikimą.
„Man patinka pačiam dirbti savo gamykloje. Tik taip galiu prižiūrėti visus gamybos procesus ir būti tikras dėl produkcijos kokybės“, – plačiai nusišypso ir pradeda pasakojimą Fernando.
„Aceitunas Chicón Lebrón“ yra šeimos įmonė. Ir tai visai nenuostabu – daugelis stambių tradicinio verslo įmonių padėjo savo istoriją nuo nedidelio šeimos verslo. Savo įmonės konkurencinį išskirtinumą Fernando apibūdina taip pat labai tradiciškai – kokybė ir pasitikėjimas.
Galima daug kalbėti apie technologijas, inovacijas, rinkodarą ar unikalumą, tačiau savam krašte pranašu nebūsi – „Aceitunas Chicón Lebrón“ konkuruoja ne su kitos alyvuogių gamyklos produkcija, bet... su mamos ar senelės namuose dešimtmečius ruošiamomis alyvuogėmis.
Andalūzai nuo mažų dienų žino „tą“ skonį, todėl prastesnės kokybės produkcija neturi ateities. Apie Fernando įmonės gaminamas marinuotų alyvuogių kokybę pasako faktas, kad didžiausia produkcijos dalis parduodama vidaus rinkoje, kur tradicinis alyvuogių skonis yra gerai žinomas.
Gamybos procesas mus domina labiau, nei istorija, nes mums kyla akivaizdus klausimas – kaip, per metus pagaminant 6000 tonų stalo alyvuogių pavyksta išlaikyti senelės Milagros namuose gaminamų alyvuogių kokybę? Sekame paskui Fernando po jo gamyklos valdas.
Gamybos procesas čia prasideda, kai į bunkerius supilamos ką tik nuskintos alyvuogės. Uogos atkeliauja iš įvairių Andalūzijos regionų rugsėjo – spalio mėnesiais. Jos išvalomos, perplaunamos ir suskirstomos pagal „kalibrą“. Toliau, norint pašalinti kartumą alyvuogės kelias valandas mirkomos natrio šarme, dar kartą perplaunamos, dar pamirkomos vandenyje, supilamos į 10 tonų talpos rezervuarus su druskos tirpalu. Šiose talpose pradedama fermentacija, kuri gali trukti ir kelis mėnesius.
Proceso technologija palyginus paprasta. Užtat labiausiai stebinantis yra tarpinis gamybos procesas: tikrai nesumeluosiu sakydamas, kad kiekviena alyvuogė, pakeliui iš fermentavimo rezervuaro į pakavimo cechą yra patikrinama.
Taip – būtent KIEKVIENĄALYVUOGĘ (o jų per dieną atrenkama kelios tonos!) apžiūri tiek automatizuoti kontrolės skaneriai ir patyrusios darbuotų akys.
Bet koks, anksčiau nepastebėtas alyvuogės pažeidimas fermentacijos metu pajuoduoja, todėl alyvuogė, aptikus pajuodavimą ar pažeidimą yra atskiriama ir keliauja į atliekų statines. Fernando sako, kad išmetama maždaug 15 – 20 proc. alyvuogių.
Tolimesnį gamybos procesą galima apibūdinti kaip smagų alyvuogių pasivažinėjimą konvejeriu. Alyvuogės dar kartą išrūšiuojamos pagal dydį, perplaunamos, supilamos į stiklainius ar skardines dėžes, sužymimos, etiketuojamos ir supakuojamos ant palečių. Produkcija gana įvairi – marinuotos žalios, juodos alyvuogės, su kauliukais ir be, skaldytos, kimštos ančiuviais, o kur dar įvairiausi marinuotų alyvuogių ir daržovių rinkiniai.
Ekskursija po fabriką baigta. Sutikome ir smagiai bendravome su įdomiu žmogumi, nesigėdijančiu parodyti nei savo juodų panagių, nei blizgančio BMW visureigio ir nebijančio pavadinti vieno iš savo gaminių „Senelės alyvuogėmis“.
Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?
Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.
Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
Gali būti įdomu:
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:
Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: