Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Kepti ar nekepti? Štai kur klausimas. II dalis
Pirmoje dalyje išsiaiškinome, kad alyvuogių aliejus Virgen Extra tinka kepimui, nes išlaiko temperatūras iki 190 °C, todėl jį galima naudoti net gruzdinimui. Tačiau degimo temperatūra nėra vienintelė aliejaus pasirinkimo sąlyga - labai svarbu ir tai, kad kepimo metu aliejus išliktų „aliejumi“, t.y iki kepimo pabaigos išlaikytų savo būseną ir nesudarytų kenksmingų sveikatai junginių.
Virgen Extra aliejaus aristokratai, herojai ir eiliniai
Alyvuogių aliejus ilgą laiką tebuvo įprastas, augalinės kilmės „riebalas“, kurį tūkstantmečius Viduržemio jūros regiono šeimininkės naudojo maisto gamybai. Likęs pasaulis tam pačiam tikslui naudojo taukus, sviestą ar rafinuotą saulėgrąžų aliejų. Didieji pokyčiai prasidėjo 8-ąjį praeito amžiaus dešimtmetį, kai viskas, kas susiję su Viduržemio jūros regionu staiga tapo madinga. Itališka mada ir automobiliai, prancūziška virtuvė ir vynas, ispaniškas flamenco ir Julio Iglesias, atostogos privačiose Graikijos salose. Vieną dieną į šį „hedonistinį“ sąrašą buvo įtrauktas alyvuogių aliejus.