Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Nendrių medus - melasa
Nors pažodžiui į lietuvių kalbą „miel de caña“ reikėtų versti „nendrių medus“ – tai nėra tas medus, kurį bitės neša iš nendrių žiedų. Iš nendrių medaus neišgautų net ir labiausiai užsispyrusi bitė, nes nendrės žydi panašiai kaip smilgos – smulkiais sausais žiedynais ant ilgų kotelių. Kažką panašaus į medų galima išgauti iš cukranendrių sulčių,- rudą ir saldžią, į medų panašią masę, dar kitaip vadinamą melasa, arba juoduoju medumi. Cukranendrė yra kilusi iš Pietryčių Azijos, o Andalūzijoje auginama nuo VIII amžiaus.
Skaičiuojame Michelin žvaigždes
Norime pasveikinti visus 4 Lietuvos „mišelinus“, kurie tikrai pelnytai gavo savo žvaigždes 2024 m. birželio 13 d. ir ta pačia proga suskaičiuoti „mišelinus“, į kuriuos galite užsukti viešėdami Malagos mieste ir provincijoje.
Valgome alyvuoges
Užsukus į restoraną ar barą Andalūzijoje dažnai kartu su gėrimu gausite ir dubenėlį žalių alyvuogių. Paragavę jų lietuviai pastebi, kad vietos alyvuogės yra „kitokios“ nei ragautos kitose Viduržemio jūros šalyse. „Kitokios“ – reiškia, kad nėra kažkuo įmantriai pagardintos, kimštos ar pamaišytos.
Viskas apie česnaką. Och tas ajo!
Victoria Beckham (ex. Posh Spice) kadaise skundėsi, kad visa Ispanija jai kvepia (o gal smirdi?) česnaku, į ką ispanai atsakė smagiu kikenimu ir nė kiek neįsižeidė. Ne tik Ispanijos, bet ir Andalūzijos virtuvė neįsivaizduojama be česnako. Jis yra visur. Nesiraukykite – jeigu iki šiol galvojote, kad česnakas (isp. ajo) yra tik šlykštus smirdukas – perskaitykite šį dosje iki pabaigos ir garantuoju, kad česnako kvapui duosite antrą šansą sužinoję apie jo fantastiškas savybes ir naudą sveikatai.
Ar tikrai paskutinė vakarienė?
Norite sužinoti pagrindinę andalūziško užstalės elgesio tradiciją? – pasižiūrėkite bet kurį paveikslą, kuriame vaizduojama Paskutinė vakarienė. Geriau įsižiūrėję, ką jos metu valgo Leonardo, Veronese, Bouts, Crespi ar kitų meistrų tapyti personažai, nesunkiai sudarysite populiariausią vakarienės meniu. Daugumoje darbų stalo viduryje pamatysite didelį indą, kuriame patiekiama žuvis, paukštiena, triušis, ožiukas arba tiesiog įpilta alyvuogių aliejaus duonos pamirkymui.
Ožkų karas
Andalūzijoje yra dvi ne tik fainų, bet ir ypatingų ožkų veislės. Viena jų - Malagos ožka, cabra malageña,- stambaus sudėjimo, ryškiai ryžos spalvos ir didelėmis ausimis. Paskutinio surašymo metu suskaičiuota beveik 200 tūkst. šios veislės atstovių, tačiau spėjama, kad yra užsiožiavusių ir atsisakiusių registruotis.
Einam valgyti tapų
Las Tapas Ispanijoje vadinamos mažos maisto porcijos, kurios užsakomos kaip aperityvas prie gėrimo taurės. Anksčiau (o kai kur net iki šiol) barmenai, norėdami sužadinti apetitą, klientus vaišindavo nemokamomis tapomis – mažyčiame indelyje patiektomis alyvuogėmis arba bulvėmis. Šiais laikais pati tapa yra centrinė žvaigždė, prie kurios derinamas gėrimas. Buvusi tiesiog mažu sumuštiniu su chorizo ar kraujine dešra, grybu, pipiru, ančiuviu, dabar tapa tapo neįtikėtinai rafinuota, o jų pasirinkimas šalyje labai įvairus. Tad nors jau esate valgę tapų Barselonoje, vargu ar tokias pat rasite Sevilijoje. ¿Nos vamos de tapas?
Ruta de las tapas. Vaikštome užkandžiaudami
Lapkritis galutinai sugrąžina vasaros išbalansuotus Andalūzijos miestus į įprastas vėžes – turistai išsivažinėjo, restoranus ir barus atsikovojo vietiniai, todėl galima grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą. Su rudeniu trumpam atkeliauja ir sezoninė melancholija - greičiau temsta, norisi likti namuose, o ne vaikštinėti po apylinkes ar miesto gatvėmis.
El Pimpi masalas
El Pimpi - tai kultinės Malagos vyninės pavadinimas! O apie ką Jūs pagalvojote?! Per daugiau nei keturiasdešimt metų ši vyninė tapo geidžiama susitikimų vieta malagiečiams. Jos šlovė plinta tarptautiniu mastu ir kaip masalas traukia turistus iš viso pasaulio. Esančią visai šalia Picasso muziejaus, katedros ir Alkazabos, ją privalu įtraukti į maršrutą po Malagą. Net jei esate abstinentai. Net jei nelaikote savęs turistais.
Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!
Churros - ispaniškos konditerijos klasika
Churros (lt. čūros) - Tai iš miltų ir vandens suformuotos pailgos spurgelės, iškeptos alyvuogių aliejuje. Valgomos dar šiltos, mirkant jas karštame šokolade.
Balta mišrainė (ensaladilla rusa) ir jos migracijos istorija + receptas
Ispanijoje populiariausių patiekalų gretose šalia omleto, paelijos bei gazpacho rikiuojasi ir balta mišrainė. Šioje šalyje ji vadinama rusiškomis salotomis. Kaip atsitiko, kad balta mišrainė iš Lietuvos, Olivye mišrainė iš Rusijos, vokiška mišrainė iš Vokietijos ir švediška iš Švedijos, Ispanijoje vadinama rusiška?