Istorijos
iš Andalūzijos
Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Odė aukojamam buliui
Tikrai sutinku su siūlymu, kad silpnesnių nervų žiūrovai turėtų būti perspėjami iš anksto. Gal ant reklaminių plakatų, gal jau arenos prieigose reikėtų parašyti, kad renginio metu bus pralietas kraujas ir tikrai nukentės keli iš pažiūros sveikai ir žvaliai atrodantys buliai. Smulkesniu šriftu dar reikėtų pridėti, kad ir kitų renginio dalyvių, net žiūrovų saugumas nėra garantuotas.
Itálica. Istorijos donoras
Jaunystėje labiau žavėjausi istorijomis apie indėnus ir romėnus, nei apie keliautojus ar kosmoso užkariautojus. Istorijos apie Vinetų, Spartaką, Čingačhuką, Cezarį ir Kleopatrą, Topą ir Harį – ech, kaip puikiai leidau laiką apie visus juos skaitydamas! Tačiau susidomėjimas indėnais išblėso atradus, kad jų nuotykiai su istorine tiesa turi mažai ką bendro. Kai vėliau juos sutikau keliaudamas po Arizoną ir Nevadą - nei vienas nepriminė Čingačguko ar Geronimo. O štai Roma iki šiol mane traukia tarsi magnetas, nes jos istorija egzistavo ne fantazijų knygose, o tikrovėje. Ir naujų atradimų džiaugsmas dabar dar didesnis, nes romėnai Andalūzijos istorijoje paliko aiškiai matomus ir net apčiuopiamus pėdsakus. Tiek apčiuopiamus, kad dalelytę Romos net gali įsidėti į kišenę.
Cabo de Gata. Apie kates ir ugnikalnius
San José miestelis Katės iškyšulyje (isp. Cabo de Gata) jau pirmą kartą apsilankius nustebino kačių gausybe. Nedidelėje, žuvies restoranėlio apšviestoje prieplaukoje tupėjo pulkas kačių, kurios įdėmiai stebėjo vakarieniaujančius. Greitai supratome, kad restorano staliukai priklauso skirtingiems kačių bendruomenės klanams ir yra atidžiai ginami nuo pašaliečių. „Jūs patekote į jų nelaisvę“ - pajuokavo šalia vakarieniaujanti olandų pora.
Cueva de Nerja. Skradžiai žemę
Yra žmonių, kurie Viduržemio jūros paplūdimyje galėtų nepavargdami vartytis savaitėmis – skaitydami visą metinę žurnalų prenumeratą, megzdami šeimai žieminių kojinių ir šalikų kolekciją, arba ragaudami gaivius paplūdimio kokteilius ir rinkdami jų skėtukų kolekciją. Svarbiausia – kad niekas netrukdytų, o ypač darbo reikalais. O norintiems poilsiauti kiek aktyviau Viduržemio jūros pakrantė siūlo begales atrakcijų ir įdomybių.
Minas de Rio Tinto. Pragaras ar Marsas?
Nemanau, kad kuriam iš Jūsų teko pabuvoti Marse. Nebuvau ten ir aš, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip Marsą įsivaizduoja kiti – irgi niekada jame nebuvę. Smalsumą kelia tai, kad vieta, vadinama Marsu Žemėje, apsupta Huelvos provincijos kalvų, apaugusių kamštinių ąžuolų giraitėmis. Žvelgdamas į žemėlapį matau, kad visai netoli ir Jabugo (Chabugo) – Huelvos iberijos kiaulės kumpių sostinė. Nebloga kaimynystė. Dar kartą žvilgteliu į palydovinius šio rajono vaizdus. Oho! Ąžuolų giraitėse slepiasi tikrai kažkas nepaprasto.
Valgomi - nevalgomi
Ankstyvą šeštadienio rytą gerai nusiteikę mikologų žygio dalyviai lipa iš automobilių ir linksmai klegėdami rikiuojasi instruktažui. Lipame ir mes, bet vos tik išsitraukiame iš bagažinės mikologijai skirtą rekvizitą, tuoj pat gauname pastabą – grybus rinkti į kibirą yra draudžiama! Uždrausta juos dėti ir į plastikinį maišelį. Jei mus sulaikys gamtos apsaugos inspektorius – gausime baudą.
Karališkoji žirgų šokio mokykla
Pradžioje buvo... klausimai, į kuriuos teko atsakyti raštu: kas atvyksta, apsilankymo tikslas, kam bus naudojamos nuotraukos, kur bus skelbiamas straipsnis ir kas jį skaitys. Nuotraukas be atskiro suderinimo publikuoti draudžiama, o jų derinimas po apsilankymo truko net kelis mėnesius. Viską reikia pasirašyti, išsiųsti ir kantriai laukti tolimesnių nurodymų. Taip kartais elgiasi organizacijos, kurios nelabai nori, kad kas nors slampinėtų su foto kamera po jų kiemo užkaborius ir dar kažką žymėtųsi savo bloknote. Tačiau šios organizacijos pavadinime yra žodžiai, kurie kelia ir pagarbą ir smalsumą – „Karališkoji Andalūzijos jojimo meno mokykla“ (isp. “Real Escuela Andaluza del Arte Ecuestre”). Todėl į visus klausimus atsakėme nemurmėdami.
Rute. Anyžiai ir varinės triūbos
Pro Rute teko pravažiuoti kelis kartus, todėl iš šalikelės reklamų jau žinojome, kad kažkur šiame miestelyje yra vertas dėmesio restoranas, viešbutis, kelios saldumynų gamyklos ir anyžiaus muziejus. Iš kur tas anyžius Kordobos provincijos pakraštyje, paklausite Jūs?
La bahía de Cádiz. Druska sidabro inde
Kadiso miestą vietiniai gyventojai švelniai vadina “La Tacita de Plata” - sidabro indelis. Šio pavadinimo kilmė aiškinama labai įvairiai – neva “Gibraltaro stulpai”, kuriuos perplėšė Heraklis, atidarydamas kelią į Atlantą, buvo iš sidabro. Šį apibūdinimą miestas galėjo gauti ir dėl savo svarbos bei turtų. O gal būt “Sidabro indelio” vardas tiko todėl, kad miestą supančią įlanką įrėmina sidabru spindintys druskos laukai?
Garsiausias Ispanijos dėdė
Nerandate žemėlapyje Konjako, Šampanės, Bordo, Pilzeno ar Mozelio? Galiu lažintis, kad šiuos vietovardžius daug lengviau įsivaizduojate ne geografiniame, o gastronominiame kontekste. Ko gero ir Cheresą žymiai lengviau rasite parduotuvės lentynoje, nei žemėlapyje. Cheres de la Frontera yra Kadiso provincijos miestas, pasaulyje išgarsėjęs iš šių vietų kilusio, plačiai pasklidusio ir puikiai įvertinto vyno dėka. Cheres miestas garsus savo cheresu, arba šeriu, kaip jį švelniai vadina anglų poniutės.
Kordobos kiemelių fiesta
Gegužės mėnesį Kordobos senamiestis virsta spalvų, kvapų ir gėlių fiesta. Dviem savaitėms savo kiemelių duris miestelėnai atveria „Fiesta de los Patios“ festivalio lankytojams, kad parodytų įspūdingus miesto brangakmenius, o taip pat laimėtų pagrindinį – gražiausio kiemelio prizą.
Mercado de Atarazanas. Malagos turgus
Jeigu pasitaiko proga, lankydamas naują miestą ar šalį visada užsuku į vietinį turgų. Vaikščiodamas tarp prekystalių bandau suprasti ką valgo, kuo rengiasi, puošiasi ir ką mėgsta vietiniai, kuo viliojami atvykėliai arba kas nuo jų slepiama. Turgus yra miesto vizitinė kortelė, spalvotas reprezentacinis atvirukas, milžiniškas gyvas organizmas, kuris akimirksniui reaguoja į naujas madas ir tendencijas, ekonomikos nuosmukius ir atsigavimą. Turgus niekada nediktuoja savo taisyklių ar madų, o prie jų prisitaiko pats, todėl pirkėjas čia visada teisus.
Poncijaus Piloto namas Sevilijoje
Manoma, kad Spal miestas buvo pavadintas finikiečių dievo Baal garbei. Vėliau Romėnai suteikė šiam pavadinimui lotynišką skambėsį - Hispalis, vizigotai sutrumpino iki Spalis, maurai transformavo į Ishbiliya, o XII amžiuje užkariavę miestą kastiliečiai jam dabartinį pavadinimą Sevilija. Visuose naujuose miesto pavadinimuose visada likdavo vardo dalelytė ar skambesys iš praeities. Panašiai atsitiko ir su architektūriniu Sevilijos paveldu. Maurai statė Ishbiliya ant Romėnų laikų Hispalio, krikščionys pritaikė maurų architektūrinį palikimą savo reikmėms. Vėliau šio miesto architektūros „mišrainėje“ savo vietą atrado ir renesanso stilistika. Sevilijos rūmuose, kurie kukliai vadinami „Casa de Pilatos“ (Poncijaus Piloto namais) galima stebėti visą architektūros ir kultūros istorijos kaleidoskopą.
Cuna gatvė Nr. 8, Sevilija
Žvelgiant iš Cuna gatvės “Palacio de la Condesa Lebrija” panašūs į rūmus tik tuo, kad į vidų pateksi tik pro didžiulius, dekoratyvinėmis vinimis kaustytus vartus, o virš jų esančio balkono frizas puoštas renesanso stiliaus lipdiniais. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas Sevilijos stiliaus namas, panašus į daugelį tame rajone. Tikriausiai ne kartą praėjome pro jį nekreipdami dėmesio. Tačiau sužinoję, kad šie rūmai patenka į žymiausių Sevilijos rūmų trejetą, nutarėme apsilankyti.
Teba ir Karaliaus širdis
Andalūzija savo pradžią skaičiuoja nuo Herkulio laikų. Mažuose šio regiono miesteliuose gausu romėnų miestų griuvėsių, vizigotų nekropolių, vis dar stovinčių maurų tvirtovių ar išpuoselėtų renesanso rūmų, o muziejuose – archeologinių eksponatų. Taigi, ypatingo dėmesio siekiantis andalūziškas miestelis privalo turėti slaptą „kozirį“. Osunos „koziris“ – joje filmuotas „Sostų karų“ serialas, Guadix – urvuose įrengti gyvenamieji namai, Setenil de Las Bodegas – virš miestelio namų pakibusios uolos. O štai Teba pasakoja istoriją apie Karaliaus širdį
Karališkasis Sevilijos Tabako fabrikas ir jo “karalienės”
Geriausių visų laikų operų sąrašuose tikrai rasite tris, kurių veiksmas vyksta Sevilijoje. Viena jų pasakoja „jaudinančią istoriją apie paslaptingą moters prigimtį“ ir iki šiol yra dažniausiai pasaulyje statoma opera. Jai muziką sukūrė Žoržas Bize (Georges Bizet), o libretas, pasakojantis tragišką gražios čigonės ir maištaujančio kapralo meilės istoriją, parašytas pagal Prosperas Merimė (Prosper Mérimée) novelę. Opera vadinasi “Karmen”. Abu autoriai – prancūzai, pagrindinė veikėja – gražuolė čigonė, jos pavydus meilužis Chosė - besislapstantis nuo bausmės baskas idalgo. Veiksmas galėjo vykti bet kur, taigi - kodėl pasirinkta Sevilija?
Kvartero periodo parkas
Granados Geoparkas, kurio pilnas pavadinimas - „Šiaurinių Granados slėnių kvartero periodo geoparkas“, iš tiesų yra keliolikos kanjonų ir daugybės vandens srautų sistema. Ji užima 1400 kvadratinių kilometrų plotą – panašaus dydžio, kaip visas Kauno rajonas. Šios vietovės geologinė istorija man pasirodė labai įdomi, todėl ją trumpai (taip trumpai, kaip galima papasakoti šimtus milijonų metų trukusių geologinių procesų istoriją) papasakosiu.
Guadix. Šiuolaikiniai trogloditai
Nuo Granados iki Guadix yra viso labo 60 kilometrų, kuriuos galima greitai įveikti važiuojant greitkeliu, vedančiu iš Sevilijos į Almeriją. Šis keistas miestelis prisiglaudęs prie šiaurinės Sierra Nevada kalnų šlaitų pusės. O jo namai išsibarstę tarp molio kalvelių, upės kanjono atšakoje. Jei nežinai šios vietos istorijos – užklydęs nelabai suprasi į kokią unikalią vietą patekai. Anksčiau kelis kartus teko ne tik pravažiuoti, bet ir užsukti į Guadix, tačiau tik šiais metais nusprendėme ištyrinėti šias apylinkes. Miestas nuo seno garsus gyvenamųjų urvų rajonu, todėl nutariame pajusti tokio gyvenimo ypatybes ir išsinuomojame „apartamentus“ urve.
Šimtas Betliejų
Ispanijoje netrūksta muziejų, galinčių patenkinti išrankiausią meno gurmano skonį. Didžiausi meno ir kultūros lobiai eksponuojami garsiausiuose Prado, Gugenheimo, Katalonijos, S.Dali, P.Pikaso ir kituose garsiuose Ispanijos muziejuose, tačiau yra dar vienas, tikrai vertas dėmesio - stovi jis pusiaukelėje tarp Granados ir Sevilijos miestų. Mollina miestelio pakraštyje, moderniame ir šiuolaikiškame pastate įsikūręs didžiausias pasaulyje Betliejų muziejus.